Lietuvos širdyje tylus sinagogos prašymas apsaugoti

Įsivaizduokite, kad žengiate į istorijos puslapius, kur kiekviena plyta ir sija pasakoja tikėjimo, bendruomenės ir laiko istoriją. Šiauliuose, šiaurės Lietuvos miestelyje, tokia istorija virsta pamirštu šnabždesiu. Vienintelė mieste išlikusi žydų sinagoga – tradicijų švyturys, kurią 1907 m. pastatė žymus žydų verslininkas Chaimas Frenkelis, dabar yra apleista. Šis dviejų aukštų raudonų plytų pastatas, kadaise buvęs vietinių gamyklų darbuotojų dvasiniais namais, yra įtrauktas į virvės traukimą tarp išsaugojimo ir sunykimo, keliantis gyventojų ir kultūros gynėjų susirūpinimą.

Istorinio brangakmenio padėtis

Aptariama sinagoga nėra įprastas pastatas. Be savo fizinės struktūros, jis įkūnija turtingą Šiaulių žydų paveldą, liudijantį kadaise klestėjusią bendruomenę. Tačiau dabartinė sinagogos būklė piešia niūrų vaizdą. Jos sienos, kurios kažkada aidėjo nuo maldų ir bendrų susibūrimų, dabar yra apleistos ženklų. Atsakomybė už jos priežiūrą tapo ginčytinu klausimu – miesto valdžia atkreipė dėmesį į sinagogos privačios nuosavybės statusą, o savininkas – vietos verslininkas – kaip kliūtį įvardijo milžiniškas restauravimo išlaidas. Nors kai kurie miesto tarybos nariai ir vietos žydų bendruomenė pasisakė už jos išsaugojimą, dėl aklavietės sinagogos ateitis liko suvaržyta.

Bendruomenės raginimas veikti

Situacija neliko nepastebėta. Istorikai ir kultūros paveldo pareigūnai pabrėžia tokių vietų išsaugojimo svarbą ir pabrėžia, kad valstybė gali padengti dalį restauravimo išlaidų. Tačiau ryžtingų veiksmų trūkumas ne tik kelia grėsmę sinagogai, bet ir pabrėžia platesnį kultūros paveldo objektų priežiūros iššūkį. Sialia sinagogos padėtis Tai paskatino pokalbį bendruomenėje ir už jos ribų, iškeldamas klausimus apie vertybes ir palikimą, kuriuos nusprendžiame išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. Kultūros paveldo departamentas skyrė kompensaciją už restauravimo pastangas, tačiau kliūtys, su kuriomis susiduria paveldo saugotojai, verčiant savininkus atkurti istorinius pastatus, veda prie laipsniško kultūros paveldo objektų nykimo.

READ  Vilniuje vykstant NATO deryboms, Lietuvos ir Rusijos pasienyje sustiprėjo saugumas.

Išsaugoti praeitį, formuoti ateitį

Siolia sinagogos istorija yra daugiau nei istorija apie apgriuvusį pastatą. Tai atspindi visuomenės santykį su praeitimi ir tai, kaip ši praeitis informuoja ateitį. Sinagoga primena apie būtinybę imtis kolektyvinių veiksmų išsaugant mūsų kultūros paveldą. Nors iššūkiai yra dideli, atgaivinimo galimybės ir galimybė pagerbti ir įamžinti bendruomenės istoriją daro kovą už išsaugojimą dar svarbesnę. Tęsiantis diskusijoms ir pasisakant už sinagogos išsaugojimą, yra vilties, kad šis istorinis brangakmenis bus išsaugotas, tarnaujantis kaip istorijos, paveldo ir bendruomenės švyturys ateinančioms kartoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *