„Lidgrid“ bendrovei „Energy Cells“ priklausantis ir eksploatuojamas projektas suteikia galimybę Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – tinklams atsistoti nuo BRELL žiedo (Rusija, Baltarusija ir Baltijos šalys). tinklinis) elektros tinklas, kuris įvyks 2024 m. Tada jie 2025 m. prisijungs prie kontinentinės Europos harmonizavimo zonos.

Šiame klausimų ir atsakymų interviu Vidurio Rytų Europos 2023 m. energijos taupymo viršūnių susitikime Varšuvoje, Lenkijoje, Paranaskas aptaria, kam bus naudojami šie keturi projektai, ką jie galėtų daryti ateityje ir platesnį PSO požiūrį į energetiką. santaupų.

Perdavimo saugyklos arba „tinklo stiprintuvo“ koncepcija taip pat įsigalėjo Vokietijoje, kur trys iš keturių perdavimo sistemos operatorių paskelbė apie didelio masto projektus, o „Fluence“ yra įtrauktas į du iš trijų.

Energy-Storage.Naujienos: kalbate apie perdavimo stiprintuvo akumuliatoriaus saugojimo programas?

Audrius Baranauskas: Kaip „Litgrid“, kaip perdavimo sistemos turtą turime 1MW/MWh bandomosios baterijos saugyklos, kurią naudojame tinklo stiprintuvo koncepcijai įgyvendinti trimis skirtingais būdais.

Baterija reaguoja į dažnį ir veikia greičiau nei tradicinių generatorių FCR.

Kitas būdas yra reaguoti į įtampą. Jei įtampa nukrenta, tuo metu galite sumažinti įkrovimą arba pradėti generuoti iš akumuliatoriaus, kad padidintumėte įtampą. Taigi tai yra nuo dažnio ir įtampos priklausomas fazės stiprintuvas.

Trečiasis, kurį įgyvendinome, yra atskiras signalas iš atskiros sistemos, kad būtų siunčiama komanda tiesiai į saugyklą, kad būtų galima sukurti arba pradėti krauti akumuliatorių. Pavyzdžiui, jei pametate esamą fizinę liniją, galite siųsti signalą iš relės apsaugos tiesiai į akumuliatorių. Taigi mes tai jau įgyvendinome. Turime 10 skirtingų įėjimų.

Kokį potencialą matote didelėje 200 MW sistemoje?

Dabar ta pati logika kartojasi su 200MW/MWh baterijų kaupimo sistema, priklausančia energijos elementams, tačiau su kai kuriais papildomais potencialiais panaudojimo atvejais.

Turime keturias aikšteles po 50MW/MWh keturiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Vokietijos dujos yra taškas į tašką, iš šiaurės į pietus nukreipta energijos kaupimo sistema, kurioje jos gali sekti fizinę perdavimo liniją.

Ši virtualaus tinklo koncepcija gali būti įgyvendinta šešiomis virtualiomis linijomis tarp keturių Lietuvos vietų. Tokios koncepcijos dar negirdėjau ir noriu šią idėją pradėti kaip inovacijų pilotą Lietuvoje, mes galime valdyti tinklą, kontroliuoti spūstis, ne tik retransliuoti elektrą iš generatoriaus pusės bet ir naudoti saugyklą. Kaip virtualus tinklelis efektyvumui padidinti.

Šiuo metu tai yra idėja, mes neatlikome jos analizės, bet norėčiau pradėti ją tyrinėti su mūsų partneriais Energy Cells.

Ką jis pasiekia ir kiek jis kompensuoja jūsų pusiausvyros poreikius?

Mūsų nacionalinė strategija yra tokia, kad iki 2050 m., net greičiau, bendrame energijos balanse 100 proc. Norint pasiekti šį tikslą, mums reikia lankstumo. Naujų linijų statyba trunka mažiausiai šešerius metus, tačiau saugojimo sistemos leidžia greitai integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Prognozuojame, kad iki 2030 m. prisijungs 3–4 kartus daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių nei mūsų dabartinė didžiausia apkrova.

Ką mes darome dabar – pakeitėme savo įstatymą Lietuvoje, kur neribojame saulės ir vėjo generatorių prijungimo galios, leidžiame tuos resursus prijungti iki 200% perdavimo linijos galios, nes du sutampa tik nedidelę dalį laiko.

Be to, jei tai yra energijos kaupimas, galime įtraukti dar 100 % linijos pajėgumą, nes, jei rinka veikia tinkamai, saulės ir vėjo energija bus apmokestinama, kai jie gamina, taigi jie neperkraus tinklo.

Taigi dabar prie perdavimo tinklo leidžiame prijungti iki 300 % turimų pajėgumų.

Tiems laikotarpiams, kai saulės ir vėjo generavimas persidengia, dabar kuriame naują RES valdymo sistemą, kurioje papildomai integruota dinaminio linijų reitingo (DLR) technologija. TLR stebi, vertina ir prognozuoja linijų pajėgumus. Atsižvelgdami į tai, kuriame sistemą, kuri aktyviai kontroliuoja vėjo ar saulės generaciją, kad išvengtume spūsčių avarinių situacijų metu.

Kiek daugiau balansavimo / saugyklos jums reikės ant tinklo stiprintuvų?

Trijų Baltijos šalių balanso reikalavimai iki 2030 metų pasieks 1GW. Tačiau beveik visus savo tarpvalstybinius pajėgumus skiriame dienos prekybai, todėl neturime daug galimybių keistis balansais. Taigi visam regionui reikėtų apie 1GW balansavimo pajėgumų, o Lietuvai vien apie 700-800MW FRR.

Turime paraiškų statyti 800-900 MW saugyklą ir ketinimų protokolą (LOI) bei banko indėlius, kurių bendra vertė 150 MW.

Kai jis nukrypsta nuo BRELL žiedo (Rusija, Baltarusija ir Baltijos tinklas), yra daugiau nei 200 MW energijos elementų baterijos, skirtos Baltijos šalių izoliacijos funkcijai.

Trumpas 200MW projekto atnaujinimas ir ar norite būti sektinu pavyzdžiu kitoms šalims?

Visos keturios aikštelės (4 × 50 MW/MW) jau buvo pradėtos naudoti „Energy Cells“ ir teikia „Lidgrid“ izoliavimo operatyvinę paslaugą.

Noriu, kad tai būtų pavyzdys kitoms šalims. Esame maža šalis, turinti 2,2 GW didžiausią apkrovą, bet jau turime 200 MW energijos kaupimo.