Lietuvos prezidentas žada būti „lemiamas“ konflikte su Kinija ir Baltarusija

Lietuva Atnaujinimai

Lietuvos prezidentė pabrėžė, kad Baltijos vyriausybė nesitrauks konfliktuose su Baltarusija ir Kinija, teigdama, kad yra pasiryžusi ginti demokratijos principus ir vertybes nuo užpuolimo.

Geethanus „Nou Ceda Financial Times“ sakė, kad yra įpratęs turėti „sudėtingų kaimynų per ilgą mūsų istoriją“ tiek Lietuvos, tiek Rusijos, tiek Baltarusijos pasienyje, tačiau išmoko su jais elgtis.

Svarbiausia žinia, kurią galime perduoti Baltarusijos režimui, yra ta, kad demokratijos nėra silpnos. Demokratijos yra stiprios, demokratijos yra vieningos, o demokratijos gerbia teisinę valstybę. Jie neturėtų skaičiuoti mūsų silpnybių. Mes būsime lemiami “, – pridūrė jis.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuva pasienyje patyrė daugiau nei 4000 migrantų – daugiausia iš Irako – „hibridinę ataką“, kurią Lietuvos užsienio reikalų ministras apibūdino kaip „ginkluotą migraciją“.

Pekinas piktai reagavo į Lietuvos sprendimą praėjusią savaitę leisti Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje, todėl Kinija tapo pirmąja ES šalimi, atšaukusia savo ambasadorių.

„The Global Times“, bulvarinis laikraštis, valdomas Kinijos valdančiosios komunistų partijos, Sakė Trečiadienio redakcijoje Pekinas „susikibo rankomis“ su Rusija ir Baltarusija ir „baudžia“ Lietuvą. Ji pridūrė, kad „Kinija ir Rusija turėtų įspėti kitas šalis dėl vieno ar dviejų kartu bėgančių šunų“.

Lietuva blogai citavo „sutapimą“, kai vienu metu susiduria su Baltarusijos ir Kinijos spaudimu. Jis pabrėžė, kad Lietuva palaiko Kinijos politiką nuo pat diplomatinių santykių užmezgimo 1991 m.

Imigrantai į naujai pastatytą stovyklą netoli Vilniaus, Lietuva © Mintukos Gulbis / AB

Tačiau Naosada pridūrė: „Mes norime palaikyti santykius su Kinija remiantis abipusės pagarbos principu. Priešingu atveju dialogas taps vienašališku galutiniu įspėjimu, nepriimtinu tarptautinių santykių reikalavimu.

Jis pasiūlė, kad „kaip suvereni ir nepriklausoma tauta Kinija turėtų persvarstyti savo sprendimą atšaukti savo ambasadorių“, kad nustatytų, su kuriomis šalimis ar teritorijomis Lietuva plėtoja ekonominius ir kultūrinius santykius.

Lietuva, nepriklausomybę įgijusi tik 1990 m., Praėjus pusei amžiaus po Sovietų Sąjungos aneksijos, tapo viena stipriausių demokratijos gynėjų NATO ir Europos Sąjungoje.

„Kartais tos politikos ir vertybių nelabai nori mūsų kaimynai ar kita šalis“, – sakė Nouseta. „Bet mes negalime pasirinkti kito kelio. Tai mūsų kelias. Mes puikiai suprantame, kad tai nėra lengvas kelias.

Atrodė, kad Lietuva praėjusią savaitę gavo priverstinę migracijos kontrolę iš Baltarusijos, sakydama, kad sustabdys skrydžius į Iraką ir Minską ir leis sienos apsaugos pareigūnams priverstinai sustabdyti imigrantų kirtimą iš oficialių kirtimų. Migracija vyksta į kaimynines Latviją ir Lenkiją, kitas dvi ES ir NATO valstybes, besiribojančias su Baltarusija.

Nepaisant to, Lietuva pastaruoju metu patyrė nemažai incidentų, rodančių, kad gali būti įtraukti prezidento patarėjai. Už šalies parlamento ir imigracijos stovyklos kilo nedidelių riaušių; Atrodo, kad Užsienio reikalų ministerija taip pat buvo kibernetinės atakos objektas.

„Pastaruoju metu įpratome susidoroti su hibridinėmis atakomis. Matome, kad artėja kai kurios kibernetinės atakos. Įtampa regione padidėjo ir Lietuva puikiai supranta, kad turime būti pasirengę su tuo susidoroti”, – sakė jis.

Praėjusį pirmadienį kalbėdamas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Lietuvos vadovas paragino prie šalies sienų išsiųsti NATO paramos komandą, sakydamas, kad artėjančios karinės pratybos „Jabat“, kuriose dalyvaus Rusija ir Baltarusija, „padidins galimą įtampą regione“.

Latvijos užsienio reikalų ministras jau perspėjo apie „incidentų“ galimybę. Nors nėra jokių įrodymų, kad Rusija buvo įtraukta į hibridinę ataką prieš Baltarusiją, Nou Seta pabrėžė, kad „niekas negali paneigti, kad šie įvykiai yra daugmaž naudingi Rusijai“.

Nouzada sakė, kad Lietuva po nepriklausomybės „išmoko tam tikrų moralinių pamokų“: „Būdama nauja NATO ir Europos Sąjungos nare, mes tikrai prisiimame atsakomybę dėl savo istorijos pamokų ir patirties. Mes galvojame ir stengiamės jas apsaugoti.

READ  „Mažąją Lietuvą“ Odesoje atidarė Lietuvos Mintakas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *