Lietuvos premjeras perspėja negalvoti, kad Kremlius apgaudinėja Ukrainą

Rusijos neišprovokuota invazija į Ukrainą žengia į antrąjį mėnesį, intensyvėjant kovoms, o Vakarų sąjungininkams paskelbus Maskvai dar vienas griežtas sankcijas, žadėdami daugiau karinės paramos ir pagalbos Kijevui.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo NATO ir Europos Sąjungai už bendradarbiavimą remiant Ukrainą ir įvedant sankcijas Rusijai, tačiau apgailestavo, kad šių žingsnių nebuvo imtasi anksčiau, sakydamas, kad Rusija gali turėti kitokių minčių apie invaziją.

Kovo 24 d. Briuselyje surengę precedento neturintį viršūnių susitikimą 30 NATO šalių, Septynių ir 27 Europos Sąjungos šalių lyderiai paskelbė apie papildomas sankcijas ir pagalbą.

Kovo 25 d. JAV prezidentas Joe Bidenas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė susitarimą, pagal kurį blokas šiais metais gaus mažiausiai 15 milijardų kubinių metrų JAV SGD, siekdamas atpratinti nuo Rusijos dujų importo.

Šis susitarimas yra pirmasis žingsnis, kurį žengė naujai suformuota transatlantinė darbo grupė, siekdama sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Bidenas, dieną prieš tai paskelbęs apie 1 mlrd.

Bidenas taip pat keliaus į Žešovo miestą, esantį netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos, todėl JAV prezidentas nutolęs mažiau nei 80 kilometrų nuo Ukrainos.

Dėl kovų iš šalies buvo išstumti beveik 4 milijonai civilių, o dešimtys tūkstančių liko įstrigo miestuose be patalpų ir nykstančių maisto atsargų.

Apgultame pietiniame Mariupolio uoste, esančiame tarp Rusijos okupuoto Krymo ir Maskvos remiamų separatistų laikomų rytinių regionų, tūkstančiai žmonių yra rūsiuose, kuriuose mažai vandens, maisto, vaistų ar elektros.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Irina Vereshuk Jis pasakė Kovo 25 dieną su Rusija buvo susitarta dėl humanitarinio koridoriaus, leidžiančio civiliams iš miesto išvykti asmeniniais automobiliais po kelių ankstesnių bandymų žlugimo.

Tie, kuriems pavyks išvažiuoti iš miesto, galės autobusais važiuoti iš netoliese esančio Berdjansko miesto į Zaporožę, sakė Vereshukas.

„Padarysime viską, ką galime, kad šiandien į Zaporožę atvyktų autobusai, pilni mariupolio gyventojų“, – sakė ji ir pridūrė, kad taip pat buvo susitarta evakuoti civilius iš Melitopolio miesto.

Mariupolis, kuriame prieš karą gyveno 400 000 gyventojų, buvo paverstas griuvėsiais, tūkstančiai civilių žuvo, o dešimtys tūkstančių vis dar ieško kelio iš miesto į saugumą.

Ankstesni susitarimai dėl humanitarinių koridorių žlugo, abi pusės kaltino kitą, kad jie tapo neįveikiami.

Mariupolio miesto pareigūnai Jis pasakė Kovo 25 d., remiantis liudininkų pasakojimais, apie 300 žmonių galėjo žūti per praėjusią savaitę Rusijos ataką teatre, kuriame šimtai glaudėsi.

Fronto linijoje – Ukrainos pajėgos tvirtino Stūmė Rusijos pajėgas trauktis kai kuriose vietovėse aplink Kijevą ir teigė, kad jiems pavyko užpulti Rusijos karinio jūrų laivyno transporto laivą, prisišvartavusį Azovo jūroje prie Mariupolio.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija kovo 25 d. patvirtino, kad Ukraina vėl užėmė gynybinius miestus ir pozicijas iki 35 kilometrų į rytus nuo Kijevo, padedama Rusijos pajėgų traukimosi išplėstomis tiekimo linijomis.

Ministerija pridūrė, kad Ukrainos pajėgos „tikriausiai ir toliau bandys stumti Rusijos pajėgas trauktis“ link Hostomili oro uosto į šiaurės vakarus nuo Kijevo.

Ministerija nurodė, kad „logistikos problemos ir Ukrainos pasipriešinimas“ taip pat stabdo Rusijos bandymus apeiti pietinį Mykolaivo miestą, kai jis bandė veržtis link pagrindinio uostamiesčio Odesos.

Regioninės pagalbos tarnybos pranešė, kad Rusijos pajėgos vėlyvą kovo 24 d. paleido dvi raketas į Ukrainos karinį dalinį ketvirto pagal dydį šalies miesto Dniepro pakraštyje.

Reidai sugriovė pastatus ir užsidegė du, o žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius vis dar tęsiasi.

Regiono gubernatorius Valentinas Rezničenka socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad streikai sukėlė „rimtą sunaikinimą“.

Dniepras yra į vakarus nuo teritorijų prie Rusijos sienos, kurias separatistai kontroliuoja nuo 2014 m.

Nakties kalba Zelenskis siekė perduoti ukrainiečiams vilties ir ryžto žinią.

„Kiekviena gynybos diena artėjame prie taikos, kurios mums taip reikia. Artėjame prie pergalės”, – sakė jis. „Negalime sustoti nė akimirkai, kiekviena minutė lemia mūsų likimą, ateitį ir tai, ar gyvename.

„Turime ieškoti taikos“, – sakė Zelenskis. Rusija taip pat turi ieškoti taikos“, – sakė jis.

Anksčiau atskiruose laiškuose ES ir NATO Zelenskis padėkojo ES lyderiams už sankcijų Rusijai įvedimą, įskaitant Vokietijos sprendimą neleisti Rusijai tiekti gamtinių dujų į Europą naujuoju dujotiekiu „Nord Stream 2“.

Tačiau jis apgailestavo, kad šie žingsniai buvo „šiek tiek per vėlu“, kad sustabdytų Rusijos invaziją, nes Maskvai nebuvo taikomos sankcijos ir anksčiau buvo uždarytas dujotiekis „Nord Stream 2“.

Tada Zelenskis kreipėsi į ES lyderius, prašydamas skubiai nagrinėti Ukrainos prašymą prisijungti prie bloko. „Čia aš prašau jūsų, nevėluokite. Prašau”, – sakė Zelenskis vaizdo įraše iš Kijevo. „Tai yra galimybė mums.”

Jis kreipėsi į Vokietiją, o ypač Vengriją, neblokuoti Ukrainos bandymo.

– Klausyk, Viktorai, ar žinai, kas vyksta Mariupolyje? Zelenskis, kreipdamasis į Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną. „Noriu būti atviras kartą ir visiems laikams – tu pats turi nuspręsti, kas esi“. Orbanas plačiai vertinamas kaip artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas tarp Europos Sąjungos lyderių.

Anksčiau, kovo 24 d., Vakarų sąjungininkai įvedė naujas sankcijas Rusijai ir pažadėjo nusiųsti daugiau karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai per precedento neturintį viršūnių susitikimų seriją Briuselyje, kurios tikslas buvo pabrėžti vieningą atsaką į Rusijos karinę agresiją.

Savo žinutėje NATO Zelenskis pareiškė, kad Vakarai turėtų pateikti „visus mums reikalingus ginklus“, kad „užkirstų kelią ukrainiečių žūtims dėl Rusijos smūgių Rusijos okupacijos metu“.

Zelenskis nekartojo NATO raginimų įvesti virš Ukrainos neskraidymo zoną ar suteikti savo šaliai narystę aljanse, tačiau padėkojo NATO už iki šiol suteiktą gynybos įrangą.

Zelenskiui pareiškus, kad yra „reali“ tikimybė, kad Putinas imsis cheminio karo, Bidenas pažadėjo, kad NATO atsakys, bet nepateikė jokių detalių, išskyrus tai, kad atsakymas „priklausys nuo panaudojimo pobūdžio“.

Bidenas sakė, kad Putinas neteisingai apskaičiavo Vakarų ryžto stiprumą prieš pradėdamas savo neišprovokuotą invaziją, kuri, jo teigimu, sukūrė didesnę vienybę NATO, Europos Sąjungoje ir Septynių grupėje.

„NATO niekada nebuvo tokia vieninga, kaip šiandien, – sakė Bidenas po susitikimo su NATO vadovais. – Putinas gauna visiškai priešingą, nei ketino, eidamas į Ukrainą.”

Bidenas paskelbė, kad JAV suteiks Ukrainai maisto, vaistų, vandens ir kitų atsargų papildomus milijardus dolerių ir priims iki 100 000 ukrainiečių pabėgėlių.

Prasidėjus viršūnių susitikimams, JAV išplėtė savo sankcijas, įtraukdamos dešimtis Rusijos gynybos įmonių, 328 Rusijos Valstybės Dūmos narius ir didžiausios Rusijos finansų institucijos „Sberbank“ vadovą.

Didžioji Britanija taip pat paskelbė, kad į savo sankcijų sąrašą įtrauks 59 Rusijos asmenis ir subjektus, faktiškai įšaldys jų turtą ir apribos sąraše esančių asmenų atvykimą į šalį. Į sąrašą dabar įtrauktos bendrovės „Gazprombank“, „Alfa Bank“ ir valstybinė laivybos bendrovė „Sovcomflot“.

Be to, NATO paskelbė, kad Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje bus suformuotos keturios naujos kovinės grupės.

Dar kartą tarptautinės bendruomenės pasmerkdama Rusijos veiksmus, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja kovo 24 d. didžiule persvara pareikalavo suteikti pagalbą ir apsaugoti civilius Ukrainoje bei kritikavo Rusiją dėl „baisios“ humanitarinės padėties sukėlimo.

Rezoliucija, raginanti leisti patekti į karą ir baigti karą, sulaukė 140 balsų už ir 5 prieš – iš Rusijos, Sirijos, Šiaurės Korėjos, Eritrėjos ir Baltarusijos, 38 susilaikė.

„Associated Press“, „Agence France-Presse“ ir „Reuters“ praneša

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *