Lietuvos mokslininkų išradimas – AI w

Dr. Rydis Maskeliūnas, Kauno technologijos universitetas

Foto: dr. Rydis Maskelinas, Kauno technologijos universitetas
regėjimas Toliau

Kreditas: KTU

Balsas yra priemonė, kurią naudojame norėdami sėkmingai bendrauti su išoriniu pasauliu. Deja, po laringektomijos daugumos žmonių balsai pasikeičia arba išnyksta. Siekdama pagerinti šių pacientų gyvenimo kokybę, Kauno universitetų mokslininkų komanda išrado naują alternatyvų balso vertinimo indeksą, kuris gali greičiau ir geriau diagnozuoti pacientų balso ligas.

Laringektomija – laringektomija, dažniausiai atliekama sergant pažengusiu gerklų vėžiu, smarkiai pakeičia balsą ir labai pakeičia įprastą paciento gyvenimą. Balso pokytis po laringektomijos priklauso nuo būklės sunkumo, sako Kauno technologijos universiteto (KTU IF) Informatikos fakulteto Raidis: „Vieniems balsas pakinta nežymiai, kitiems tai gali būti ir gyvenimą keičianti situacija. Įsivaizduokite, kad skambinate kam nors telefonu, greitosios pagalbos tarnyboms, policijai ir pan. – asmuo, kuriam skambinate, nieko nesupranta. Arba neklausai – telefono triukšmo slopinimo sistema jį išjungia“.

„Atliekant tokio pobūdžio operacijas, norint pašalinti piktybinį gerklų naviką, reikia pašalinti vieną ar abi balso klostes ir dalį arba visas gerklas. Dėl to po onkologinės gerklų operacijos balsas išgaunamas naudojant po operacijos likusias gerklų struktūras, kurios fiziologiškai nėra tam skirtas – toks Balsą vadiname „alternatyviu balsu“, – sako Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius lietuvis Virgilijus Ulosas.Jis pabrėžia, kad po tokios operacijos prastėja balso ir kalbos kokybė, apsunkina pacientų bendravimo galimybes bei gyvenimo kokybė.

Dirbtinis intelektas kaip balso analizės asistentas

Neseniai KTU ir LSMU mokslininkai paskelbė tyrimą, kurio metu dirbtinio intelekto (DI) signalų apdorojimo pagalba pavyko nustatyti, ar pacientas neturi tam tikrų balso sindromų.

Pasak Maskeliūno, idėja ištirti ir nustatyti pacientų balso kokybę po gerklų operacijos kilo medikų komandai, kuriai vadovauja šios srities ekspertas profesorius Ulosas. Siekdami supaprastinti ir automatizuoti pooperacinę procedūrą, KTU mokslininkai panaudojo dirbtinio intelekto technologijas, kurios leido gydytojui ekspertui atlikti sąlyginį pakeitimą, klinikinio tyrimo metu buvo įvertintas labai teigiamas rezultatas.

READ  Taivanas atidaro biurą Lietuvoje, atmetęs Kinijos opoziciją

„Paprastai gydytojas analizuoja balsą ir priskiria sutrikimo kodą; Pacientai patys užpildo klausimyną, kaip jie suvokia balso kokybę. „Atliekant skaitmeninių signalų analizę naudojama balso signalo energija, raštai ir kiti parametrai“, – sako Maskelinas.

Pasak jo, šis tyrimas yra unikalus: „Ankstesniuose tyrimuose dirbtinis intelektas nebuvo sėkmingai naudojamas kaip ekspertinis asistentas balso analizėje“.

Pasak mokslininko, dėl šio atradimo procedūra po operacijos atliekama automatiškai, o tai leidžia įdiegti automatinius patikros sprendimus, padedančius gydytojams lengviau sekti ir fiksuoti ligos eigą bei nustatyti diagnozes.

Daug žada naujas „alternatyvus“ balso įvertinimo kodas

Tyrimo metu KTU ir LSMU mokslininkų komanda džiaugiasi galėdama pranešti apie atradimą – Akustinį alternatyvų balso indeksą (ASVI), kuris leis mokslininkams kiekybiškai išmatuoti ir įvertinti paciento „alternatyvų“ balsą po onkologinio laringito, naudojant gerklų akustinius parametrus. . Signalizacijos ir dirbtinio intelekto metodai.

„Kol kas klinikinėje praktikoje nėra tinkamo metodo, kaip objektyviai ir kiekybiškai įvertinti „alternatyvų” balsą. Mūsų siūlomas ASVI algoritmas leidžia per trumpą laiką automatizuoti vertinimo procesą”, – sako prof. Ulosas.

Jis taip pat mano, kad šis atradimas leis atlikti balso testus namuose ar specializuotose gydymo įstaigose, jei anksti bus pastebėti neigiami paciento balso pokyčiai. Kita vertus, profesorius pabrėžia, kad geri ASVI rodikliai, nesant kitų nusiskundimų, leis pacientams išvengti nereikalingų vizitų pas gydytojus specialistus.

Pirmieji ASVI klinikiniai tyrimai taip pat yra daug žadantys. Kitas mokslininkų tikslas buvo sukurti patogų, kliniškai priimtiną prototipą ASVI matavimui tikroje klinikinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, tai gali būti mobilioji programėlė, prieinama ir specialistams, ir pacientams.

Ateityje toks diagnostikos automatizavimas atvers naujų galimybių. Norint nustatyti „alternatyvaus“ balso garso kodą, jums tereikia išmaniojo telefono ar bet kurio kito įrenginio su interneto ryšiu. Įkėlus garso įrašą ar pasikalbėjus, bus analizuojami balso pokyčiai, kompiuteris parodys įvertinimą, pagal kurį bus sprendžiama dėl tolesnio gydymo eigos.

READ  Vilniuje atidaromas naujasis istorijos muziejus

Atsisakymas: AAAS ir EurekAlert! Jie neatsako už EurekAlert paskelbtų naujienų pranešimų tikslumą! Prisidėdami prie organizacijų arba naudodami bet kokią informaciją per EurekAlert sistemą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *