Išplitusio gerklų vėžio atvejais atliekama sudėtinga operacija, vadinama laringektomija, siekiant pašalinti organą, kuris yra gyvybiškai svarbus žmogaus gebėjimui kalbėti. Bandydami pagerinti paciento gyvenimo kokybę po laringektomijos, KTU programinės įrangos inžinierių komanda, vadovaujama mokslininko Ridžio Maskelino, ir LSMU gydytojų komanda, vadovaujama prof. Virgilijus Ulozas atliko tyrimą, kurio metu jie pasitelkė dirbtinį intelektą (AI) ieškodami patologijų pacientų balsuose.

Po operacijos pacientas kvėpuoja per trachėjos angą, padarytą kakle, vadinamą tracheostomija. Nors kakle padaryta trachėjos skylė leidžia pacientui kvėpuoti po laringektomijos, tačiau tai negrįžtamai pakeičia paciento kasdienybę.

Rydis Muskeliūnas dalijasi savo patirtimi apie balso pokyčius po laringektomijos, kurie dažnai priklauso nuo būklės sunkumo. „Vienų žmonių balsai šiek tiek keičiasi, kitų kalba kaip robotai, treti aikčioja“, – dalijasi mokslininkas.

Pagalba žmonėms po operacijos

LSMU gydytojų teigimu, dažniausia operacijos priežastis – vėžys, kurį dažnai sukelia rūkymas ir alkoholio vartojimas.

R. Maskeliūnas dalijasi mintimi ištirti pacientų balso kokybę po laringektomijos iš klinikinės komandos, vadovaujamos šios srities eksperto. Virgilijus Ulosas.

Siekiant optimaliai palengvinti pooperacinį procesą, buvo panaudotos modernios dirbtinio intelekto technologijos, kurios leidžia sumažinti gydytojo eksperto darbo krūvį ir nereikalauja paciento savidiagnostikos ar anketų pildymo. Pasak mokslininkų, dėl šio tyrimo patikros procesas po operacijos taps automatinis, todėl bus lengviau atpažinti pacientus, sekant ligos eigą.

Tai tarsi savotiška patikros priemonė, kai pacientui galima įtarti tam tikrus balso sindromus. Dažniausiai gydytojas analizuoja balsą ir priskiria sutrikimo indeksą, o patys pacientai užpildo anketą, kaip suvokia balso kokybę. Skaitmeninio signalo analizės metu papildomai naudojama balso signalo energija, raštai ir kiti parametrai.

Ritis Maskeliūnas, mokslo darbuotojas, LSMU

Dirbtinio intelekto algoritmas

„Manome, kad šiame tyrime naudojamas AI algoritmas leis atrinkti ir įvertinti įvairius balso parametrus, o vėliau priskirti juos tam tikrai klasei. Tai taip pat taps įrankiu sekti, kaip žmogus sveiksta, kaip keičiasi jo balsas. . Geras ar blogas jausmas“, – pabrėžia R. Maskeliūnas.

Mokslininkės teigimu, šis tyrimas ypatingas: „Ankstesniuose tyrimuose dirbtinio intelekto metodai „kaip eksperto asistento“ balsui analizuoti nebuvo visiškai panaudoti, o regioninėje medicinos IT praktikoje panaudotas tik ribotas automatizavimo lygis. Sritis“. Svarbu pažymėti, kad panašią technologiją mokslininkai jau taikė balsui tirti sergant Parkinsono ir kitomis ligomis praktikoje.

Balso kodui nustatyti tereikia išmaniojo telefono ar kito įrenginio su interneto ryšiu. Įkėlus garso įrašą ar kalbėjus gyvai, sistema parodys įvertinimą, pagal kurį bus sprendžiama dėl tolesnio gydymo eigos ir analizuojami balso pokyčiai.

„Džiaugiuosi galėdamas būti šios prof. Virgilijaus Uloso vadovaujamos daugiadisciplinės komandos dalimi ir dirbti kartu su medicinos ekspertais Kibru Priboušiu, Evoldu Padervinskiu ir kitais“, – sakė R. Maskelinas sako.

Tyrimo sprendimai bus kliniškai išbandyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ligoninėje.