Lietuvos valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (ELP) laimėjo ES rinkimus, užsitikrinę tris vietas Europos Parlamente, surinkę 21,3% balsų, o rinkimams pirmininkavusi centro kairioji Lietuvos socialdemokratų partija (S&D) laimėjo šalies centrinę rinkimų komisiją (VRK), anot jos, su 18% balsų ir dviem iš 11 mandatų Lietuvai.

Dar šešios partijos gavo po vieną mandatą: Lietuvos valstičių ir žaliųjų sąjunga (Žalieji/EFA) 9,1%, Laisvės partija (Atnaujinti Europą) 8,1%, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (Žalieji6/EFA proc. balsų), Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Krikščinio šeimų sąjūga (ECR) su 5,8%, „Tautos ir sajumo sąjūga“ (NI) ir Liberalų sąjūdis (5,5%).

Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje, palyginti su 2019 m., sumažėjo – uždarius apylinkes balsavo vos 28,35 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų, o prieš penkerius metus – 41,7 proc.

Sekmadienį iki 20 val. prie balsadėžių atėjo 20,93% rinkėjų, o prieš rinkimų dieną balsavo 7,41% rinkėjų, todėl Lietuvos aktyvumas ES rinkimuose buvo vienas žemiausių, pranešė visuomeninis transliuotojas. LRT pranešė.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Informacijos politikos ir analizės skyriaus vedėjas Matas Baltrukevičius „Euractiv“ sakė, kad žemą aktyvumą lėmė prezidento rinkimai, vykę likus dviem savaitėms iki ES rinkimų.

2019 metais abu balsavimai vyko vienu metu.

„Prezidento rinkimai ir Seimo rinkimai Lietuvoje yra svarbesni nei Europos Parlamento rinkimai“, – sakė Baldrukevičius.

„Manau, kad Lietuvoje yra toks reiškinys, kad Europos politika yra išorės, o ne vidaus politika.

Tačiau sekmadienį Lietuvos aktyvumas nėra pats mažiausias: 2009 metais, kai Europos Parlamento rinkimai nesutapo su prezidento ar parlamento rinkimais, Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 21 proc.

(Thomas Moller-Nielsen, Liene Lūsitee | Euractiv.com)

Skaitykite daugiau su Euractiv