Lietuvos kino mokesčių skatinimo programa fiksuoja įspūdingiausius savo skaičius iki šiol – 2020 m

Nepaisant praėjusių metų sunkumų, schema pritraukė 58 naujus kūrinius, o tarptautiniai gamintojai išleido beveik 27 milijonus eurų Baltijos šalyje.

Serija Tiesa paaiškės, Režisierius Christianas Petrie ir Danielis de Grado, ir uždirbo 1,1 mln. EUR per lietuviškų filmų mokesčių lengvatas.

Remiantis naujausia Lietuvos kino centro (LFK) ataskaita, 2020-ieji buvo labai sėkmingi metai, kurie sumušė filmų mokesčių lengvatų rekordus, kalbant apie įmonių investicijas ir joms naudingus projektus. Paskata buvo įvesta 2014 m., Ji buvo skirta sukurti palankias sąlygas filmų ir serialų gamybai, ir bet kuri Lietuvoje veikianti įmonė galėtų tuo pasinaudoti. Praktiškai, kai įmonė aukoja pinigus kino prodiuseriams, tai sumažina sumokėtų apmokestinamųjų pajamų ir dividendų mokesčio sumą.

(Straipsnis tęsiamas toliau – komercinė informacija)

Aštuntaisiais įgyvendinimo metais 58 filmų ir serialų projektai – 37 vietiniai, devyni bendros ir 12 užsienio kūriniai – pasinaudojo filmo mokesčių lengvata, už produkciją gaudami 11,3 milijono eurų, o tarptautiniai prodiuseriai išleido beveik 27 milijonus eurų. Lietuva. Pažymėtina, kad tai yra apie 80% padidėjimas, palyginti su praėjusiais metais, kai išlaidos užsienio produkcijai buvo beveik 15 milijonų eurų (žr. Naujienas).

Akivaizdu, kad, remiantis šiais rezultatais, sustiprėjo Lietuvos, kaip tarptautinės kino produkcijos, pozicijos. Kino mokesčių lengvata ir toliau pritraukia daugiau projektų, o dauguma tarptautinių projektų – iš viso aštuoni iš 12 – yra iš Skandinavijos. Iš tikrųjų 2020 m. Daugiausia investicijų gavo du Švedijos nusikalstamumo tinklai: Vienomis akimis atsimerkęs, Išimkite iš Lisa Farzana Ir Jessperis Westerlingas Nielsenas, Gamybos mokestį Lietuvoje tvarkė UAB „Paprika Filmai“, gavusi 1,4 milijono eurų; Ir Tiesa paaiškės, Išimkite iš Christianas Petrie Ir Danielis GradoUAB „Ahil“ teikia gamybos paslaugas. Bendrovė gavo 1,1 milijono eurų.

READ  Binance: Lietuvos centrinis bankas perspėja

Impulsas vis dažniau pasitaikė ir vidaus kino produkcijai. Nuo 2014 m., Kai schema buvo įgyvendinta, vidaus įmonės gavo 5,9 mln. Eurų investicijų, iš kurių 2,5 mln. Eurų gauta vien per praėjusius metus. Per pastaruosius dvejus metus taip pat padidėjo investuotojų, kuriems tai buvo naudinga, skaičius. Tai gali būti siejama ir su skatinamųjų priemonių padidėjimu iki 30% nuo 2019 m. (Palyginti su 20% anksčiau), tiek su pandemija susijusiomis priemonėmis, kurios privertė bendroves ieškoti daugiau būdų, kaip apsaugoti savo finansus.

Apibendrinant pasiektus rezultatus nuo pirmųjų įgyvendinimo metų, iki šiol į kino gamybą investavo 200 Lietuvos įmonių, iš viso investuota 35,6 mln. Praėjusiais metais pirmą kartą paskatino 25% visų investuotojų arba 49 įmonės. Per pastaruosius aštuonerius metus ji iš viso finansavo 215 filmų – 104 lietuviškus projektus, 58 užsienio kūrinius ir 53 bendrus kūrinius. Rezultatus galite rasti LFC svetainėje (spustelėkite Čia).

(Straipsnis tęsiamas toliau – komercinė informacija)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *