Lietuvos įvaizdis užsienio žiniasklaidoje: JAV susidomėjimas lietuvių kuriamais inovatyviais sprendimais ir parama žmogaus teisėms – MadeinVilnius.lt

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos vardas užsienio žiniasklaidoje buvo paminėtas daugiau nei 19 tūkst. kartu. Socialiniuose tinkluose paminėjimų skaičius net 2,3 karto didesnis – Instagram, Twitter, Facebook ir tinklaraščių platformose Lietuvos vardas paminėtas daugiau nei 45 000 kartų. kartu. Svarbiose žinutėse, kur pagrindinis dėmesys skiriamas Lietuvai, vyravo pozityvaus atspalvio žinutės, pasiekusios 55,48 proc. Iš visų ataskaitų, kaip teigiama vyriausybės paskelbtoje apžvalgoje.

Pirmą kartą jis buvo įtrauktas į JAV stebėjimo sistemą – čia užfiksuota daugiausia (11) pranešimų apie mūsų šalį. Amerikos žiniasklaida aktyviai rašė apie Lietuvos įmonių ir startuolių kuriamus inovatyvius sprendimus (ypač „Vinted“, „Neurotechnology“ ir „Genus AI“ pavadinimus), taip pat apie „FinTech“ ekosistemos plėtrą šalyje. Pranešimuose atsispindi ir tarptautinio bendradarbiavimo vaidmuo Lietuvoje (daugiausia dėmesio sulaukė Lietuvos parama demokratijos siekimui Baltarusijoje ir parama A. Navalnui). Šios temos sugeneravo didžiąją dalį Amerikos žiniasklaidos pranešimų apie Lietuvą srauto ir buvo skirtos didžiausiai skaitytojų auditorijai. Šie duomenys atsispindi Valstybės kanceliarijos Lietuvos fotografijos grupės ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atliktos užsienio žiniasklaidos pranešimų analizėje.

„Planuojant ir įgyvendinant nacionalines rinkodaros kampanijas, būtina žinoti realią situaciją, kaip tave mato tikslinė auditorija.Nuo šiol bendra naujienų stebėjimo sistema apima 13 tikslinių užsienio šalių ir 7 šalies įvaizdžio sritis, yra išgryninta. pagal Lietuvos ekspoziciją užsienyje strategijoje 2020-2030. JAV pirmą kartą užfiksavo daugiausiai pranešimų, o analizė parodė, kad aktyvūs komunikacijos žingsniai „investavo į Lietuvą“, – pranešime cituojamas Marius Jurskas, strategijoje „2020 m. Lietuvos įvaizdžio grupė.

Šį ketvirtį, po JAV, daugiausiai Lietuvos paminėjimų užregistruota Vokietijos (2 pranešimai) ir JK (181) žiniasklaidos portaluose. Mažiausiai Lietuvos aktualijomis domėjosi Šiaurės šalys – Danija (1), Suomija (979), Norvegija (145).

READ  Lietuva parodoje „Expo 2020 Dubai“ siekia reklamuoti kelis sektorius – naujienos

Atsižvelgiant į vidutinį Lietuvai svarbių signalų toną ir palankumo indeksą, 2021 m. pirmąjį ketvirtį bendra Lietuvos perspektyva buvo teigiama. Svarbiomis žinutėmis teigiamu tonu buvo dalijamasi iki 9 kartų dažniau nei svarbiomis žinutėmis neigiamu tonu ir 1,5 karto daugiau nei svarbiomis žinutėmis neutraliu tonu. Potenciali auditorija, kurią pasiekė ryškios teigiamos žinutės, buvo 9,8 karto didesnė nei neigiamų pranešimų ir 1,5 karto didesnė nei neutralių pranešimų.

Šį ketvirtį valdymo sritis (pasidalintas valdymas) buvo antra pagal pranešimų skaičių užsienio žiniasklaidoje (32,28 proc. visų pranešimų) ir pirmoji pagal pranešimų skaičių socialiniuose tinkluose (33, 46 proc.) . Administracijos srities naujienų srautas taip pat užfiksavo daugiausiai svarbių pranešimų, kuriuose išskirtinis dėmesys skirtas Lietuvai. Svarbiausi pranešimai buvo susiję su tarptautiniu bendradarbiavimu – 75,48 proc. Visoms svarbioms ataskaitoms šioje srityje. Naujienos apie Lietuvos paramą demokratijai Baltarusijoje, paramą Ukrainos suverenitetui ir eurointegracijai, paramą A. Navalnas ir demokratinės jėgos Rusijoje sulaukė dėmesio ne tik JAV, bet ir kitų šalių portaluose. Užsienio žiniasklaida atkreipė dėmesį ir į kitas aktualijas vadybos srityje: Vilnius yra vienas iš dvidešimties sparčiausiai augančių miestų pasaulyje, GovTech Lab iniciatyvos indėlis į Lietuvos viešojo sektoriaus pertvarką, Lietuvos noras prisidėti prie pasirengimas pasaulio ledo ritulio čempionatui.

Ekonomikos sritis (dalyvavimas kuriant sprendimus) atsidūrė trečioje vietoje pagal bendrą pranešimų skaičių užsienio žiniasklaidoje (13,02 proc. visų pranešimų), ketvirtoje – pagal populiarumą socialiniuose tinkluose (13,38 proc.). Tačiau šis regionas pirmavo lyginant septynis analizuotus regionus pagal auditorijos, kurią galima pasiekti vien teigiamomis žinutėmis, dydį. Ekonomikos srities aktualijos 1,2 karto labiau pasieks auditoriją nei einamieji reikalai valdymo srityje (bendras valdymas) ir 3,5 karto didesnes auditorijas nei kultūros sritis (bendras kultūros kūrimas) su teigiamomis žinutėmis. Didžiausią auditoriją ekonomikos naujienų sraute pasiekusi naujiena – Lietuvos fintech ekosistemos plėtra Brexit kontekste.

READ  Europos centrinio banko politikos formuotojai žada daugiau didinti infliaciją

Ekonomikos srities aktualijų sraute užfiksuota daug teigiamų temų, vedančių į Lietuvos atsiradimą (pranešimai apie palankią investicinę aplinką Lietuvoje, inovatyvius vietinių įmonių gaminamus produktus, Lietuvos startuolių ekosistemą ir pasiekimus , Baltarusijos IT įmonių perkėlimas į Lietuvą , Lietuvos mokslininkų veikla ir Lietuvos kilimas Moody's reitinge, teigiamai įvertinęs šalies ekonomikos stabilumą COVID-19 pandemijos laikotarpiu.

Kultūros sritis (dalyvavimas kuriant kultūrą) atsidūrė ketvirtoje vietoje pagal pranešimų skaičių užsienio žiniasklaidoje (7,66 proc. visų pranešimų), trečioje – socialiniuose tinkluose (20,02 proc.). Tačiau pagal pirmenybės indeksą pirmoje vietoje atsidūrė kultūros sritis, pasiekusi aukščiausią įvertinimą (0,96). Šis įvertinimas reiškia, kad kultūros sritis kitų temų kontekste išsiskyrė teigiamų pranešimų gausa – ir šios srities naujienų sraute reikšmingų neigiamų pranešimų nerasta, rodo lietuvių atlikta užsienio žiniasklaidos pranešimų analizė. Šalies vyriausybinių konsultacijų ir viešojo sektoriaus institucijų nuotraukų kolekcija.

Užsienio žiniasklaida aktyviai domėjosi Jono Miko kūrybiniu palikimu, vietinių muzikantų (A. Grigoriano, M. Gražinytės-Tylos, V. Sondeckio, Ž. Martinaitytės vardai), architekto G. Balčyčio, rašytojos K. Sabaliauskaitės veikla. , architektas G. Balčytis, rašytoja K. Sabaliauskaitė, Ir šiuolaikinio meno kūrėjai Pakui Hardware ir L. Lapelytės kūryba. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į kūrybines iniciatyvas Lietuvoje pandemijos metu (Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro iniciatyvos socialiniuose tinkluose, kino teatras Vilniaus oro uoste), Lietuvos atvirumas kino kūrėjams, MO muziejaus veikla, „The Roop“ pergalė. Eurovizijos atrankose. Lietuvos kultūros institutas bendradarbiaudamas su Vokietijos žiniasklaida paskelbė žinią apie Bavarijos radijo simfoninio orkestro, diriguojamo M. Gražinytės-Tylos, koncertą, kuriuo buvo atidarytas kultūros sezonas Bavarijoje.

Pirmaujantis Lietuvos išvežimas 2020-2030 m. Strategija Lietuvos paminėjimų užsienio žiniasklaidoje vertinimas iš viso apėmė 13 tikslinių užsienio šalių (Danija, Izraelis, Japonija, JAV, JK, Lenkija, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Ukraina, Vokietija) ir 7 įvaizdžio sritis. Valstybė (pozicionavimas, pasirinktų sprendimų kūrimas ekonomikos sferai, bendras kultūros kūrimas kultūros labui, bendras valdymo kūrimas vadybai, bendras gyvenimo kūrimas talentams pritraukti). Analizuojant visų šalies įvaizdžio sričių matomumą, taip pat stebima turistinė zona, stereotipinį šalies įvaizdį atspindintys raktiniai žodžiai.

READ  Lietuvos nacionalinė opera pristato „I Capuleti ei Montecchi“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *