Lietuvos sostinė Vilnius pažangiais ginklais buvo įtvirtintas ir anksčiau NATO Apsaugoti artėjantį koalicijos lyderių susitikimą, įsk JAV prezidentas Joe Bidenas. Miestas yra vos už 32 kilometrų nuo spygliuota viela dengtos pasienio tvoros su Rusijos sąjungininke Baltarusija. Apsaugoti viršūnę apie 1000 karių nuo šešiolikto NATO Sąjungininkai buvo dislokuoti, daugelis šalių siūlo pažangias oro gynybos sistemas, kurių šiuo metu Baltijos šalims trūksta.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė atmosferos užtikrinimo svarbą lyderių susitikime, akcentuodamas artėjantį prezidento Bideno ir 40 šalių vadovų atvykimą. Baltijos šalys, kurios anksčiau buvo Maskvos valdžioje, bet nuo 2004 metų yra NATO ir Europos Sąjungos dalis, gynybai skiria didesnę savo ekonomiką, lenkiančios daugumą kitų NATO sąjungininkių.

Vokietija pristatė 12 „Patriot“ raketų paleidimo įrenginių, galinčių perimti balistines ir sparnuotąsias raketas, o Ispanija – NASAMS oro gynybos sistemą. Prancūzija atsiųs savaeiges haubicas „Kaiser“, o Lietuvoje bus dislokuoti kariniai lėktuvai iš Prancūzijos, Suomijos ir Danijos. Be to, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija teikia antidronų pajėgumus, o Lenkija ir Vokietija atsiuntė specialiųjų operacijų pajėgas, sustiprintas sraigtasparniais. Kitos šalys siunčia įrangą, skirtą kovoti su galimomis grėsmėmis, susijusiomis su cheminiais, biologiniais, radiologiniais ir branduoliniais incidentais.

Prezidentas Nausėda po viršūnių susitikimo pabrėžė nuolatinės oro gynybos Baltijos šalyse poreikį, siūlydamas steigti patruliavimo pajėgas ilgalaikei apsaugai. Bendradarbiaujant NATO sąjungininkių pastangoms atsispindi jų įsipareigojimas užtikrinti oro saugumą viršūnių susitikimo metu ir spręsti ateities saugumo problemas.

Akivaizdu, kad gynybos išlaidų Baltijos šalyse, kurios viršija 2% jų ekonomikos, vis dar nepakanka didžiulėms kariuomenėms išlaikyti ir jų naikintuvams bei pažangioms oro gynybos sistemoms plėtoti. Todėl NATO sąjungininkų teikiama parama vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį stiprinant regiono saugumo pajėgumus.

Artėjantis viršūnių susitikimas primena NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimą, nes lyderiai susitinka aptarti svarbiausių klausimų. Dėmesys išlieka oro erdvės užtikrinimui tiek viršūnių susitikimo metu, tiek ilgesniu laikotarpiu, siekiant apsaugoti Baltijos šalis ir skatinti regiono stabilumą.

Vilnius : Saugumo priemonių stiprinimas

Netoli Baltarusijos sienos esančių kaimų gyventojai išreiškia stiprų saugumo jausmą, nepaisant to, kad rajone yra Wagnerio privačios Rusijos milicijos ir branduolinių ginklų. Šie vietiniai tvirtai tiki, kad Lietuvos, kaip NATO narės, iš Baltarusijos ar Wagnerio puolimas yra mažai tikėtinas dėl aljanso stiprumo ir jo teikiamos apsaugos. Jie visiškai pasitiki NATO pajėgumais ir mano, kad jos narystė yra saugumo garantija. Vos už kilometro nuo Baltarusijos esančio Kanyukų kaimo gyventojas 67 metų Eduardas Rinconas užtikrintai pareiškė, kad NATO buvimas atgraso nuo galimos Baltarusijos agresijos. Jis tvirtai įsitikinęs, kad baimintis baltarusių nėra pagrindo.

Kita 55 metų rajono gyventoja Jelena Tarasevičius pakartojo Rincon nuotaikas ir pabrėžė esminį narystės NATO vaidmenį palaikant regiono saugumą. Ji akcentavo galimas pasekmes, jei Lietuva nebūtų NATO narė, ir palygino tai su konfliktu Ukrainoje. NATO suteikia apsaugos ir stabilumo jausmą, kurio kitu atveju nebūtų.

Ruošdamasis artėjančiam viršūnių susitikimui Vilniaus oro uostas demonstravo aštuonis veikiančius Vokietijos valdomus raketų paleidimo įrenginius „Patriot“. Šie raketų paleidimo įrenginiai buvo išdėstyti strateginėje vietoje, su konkrečiomis kryptimis į Rusijos Kaliningradą ir Baltarusiją. „Patriot“ dislokacijos vadas pulkininkas leitenantas Stephenas Liebas pabrėžė regiono geografijos svarbą ir būtinybę spręsti galimas jo keliamas grėsmes. Lietuva siekė suteikti apsaugą viršūnių susitikimui, o reaguodama į Lietuvos prašymą ir NATO pagalbos šauksmą Vokietija dislokavo raketų paleidimo įrenginius „Patriot“.

Šių gynybos sistemų buvimas ir NATO sąjungininkų bendradarbiavimo pastangos atspindi jų nepajudinamą įsipareigojimą užtikrinti aukščiausiojo lygio susitikimo saugumą. Jame pabrėžiamos aktyvios priemonės, kurių imamasi siekiant įveikti galimas grėsmes, kylančias iš kaimyninių regionų. NATO sąjungininkų teikiama parama stiprina Lietuvos pozicijas ir sustiprina kolektyvinės gynybos svarbą. Artėjant viršūnių susitikimui, pagrindinis dėmesys išlieka saugios aplinkos lyderiams ir dalyviams palaikymui, o NATO demonstruoja savo pasirengimą ir ryžtą apsaugoti šį įvykį.

Lietuva stiprina sienų saugumą

Siekdama sustiprinti saugumą vasaros sezono metu, Lietuva ženkliai padidino pasieniečių dislokavimą pasienyje su Baltarusija ir Rusija. Sargybinių skaičius išaugo trigubai, o iš Latvijos ir Lenkijos pagalbos iškviesti papildomi pareigūnai. Be to, šių šalių policijos darbuotojai buvo išsiųsti padėti patruliuoti Vilniuje.

Šios sustiprintos saugumo priemonės yra aktyvi reakcija į galimas provokacijas, – sakė pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas. Jis išreiškė susirūpinimą dėl įvairių scenarijų, įskaitant sieną bandančių kirsti migrantų bangas, sienos pažeidimus ar netikėtą karinių transporto priemonių pasirodymą.

2021 metais į Lietuvą per Baltarusijos sieną į šalį atvyko didelis migrantų iš Artimųjų Rytų antplūdis. Tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga mano, kad veiksmus surengė Minskas, nors Baltarusija kaltinimus neigia. Nors nuo to laiko kirtimų skaičius sumažėjo, padėtis išlieka įtempta, kurią dar labiau pablogina Rusijos agresija prieš Ukrainą. Liubajevas pabrėžė, kad sienos apsauga buvo aukšto lygio jau prieš viršūnių susitikimą.

Ruošiantis artėjančiam viršūnių susitikimui, Lietuvos pasienyje su Lenkija ir Latvija, kurios taip pat yra ES sienos, atnaujintos sienos patikrinimai. Šios priemonės įgyvendintos siekiant užtikrinti didesnį saugumą renginio metu.