Liepos 5 dieną Vyriausybės posėdyje buvo patvirtinta Užsienio reikalų ministerijos parengta Lietuvos Indo-Ramiojo vandenyno strategija – Už saugią, atsparią ir klestinčią ateitį. Strategijoje apibrėžiami pagrindiniai Lietuvos veiklos interesai ir prioritetiniai veiksmai regione. Dokumentu siekiama prisidėti prie Lietuvos saugumo didinimo, ekonominės gerovės didinimo, komunikacijos Indo-Ramiojo vandenyno regione.
„Indo-Ramiojo vandenyno strategija yra naujas ir svarbus žingsnis stiprinant visapusį Lietuvos ir regiono bendradarbiavimą. Džiaugiuosi, kad patvirtinus strategiją Lietuva atsidūrė tarp pasaulio lyderių“, – sakė užsienio reikalų ministras. . Gabrielius Landsbergis.
Ministras G. Landsbergis dėkoja Lietuvos institucijų, asociacijų ir akademinės bendruomenės atstovams už aktyvų dalyvavimą rengiant dokumentą ir pažymi, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pasveikins Australijos, Japonijos, Korėjos Respublikos ir kitų šalių vadovus. Naujoji Zelandija. Tai suteiks galimybę aptarti bendrus veiksmus įgyvendinant strategiją.
Strategijoje pabrėžiama pastaraisiais metais didėjanti Indo-Ramiojo vandenyno regiono strateginė svarba ir įtaka geopolitiniams ir pasaulio ekonominiams procesams. Geopolitiniai poslinkiai regione turi tiesioginės įtakos mūsų šaliai ir Europos Sąjungai. Didžiausias Lietuvos buvimo regione rūpestis – taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos stiprinimas. Manoma, kad strategija prisidės prie darnaus Indo-Ramiojo vandenyno regiono vystymosi, nes operacija gali turėti įtakos ir Lietuvos vystymuisi, saugumui ir klestėjimui.
Indo-Ramiojo vandenyno regionas yra greičiausiai augantis regionas, kuriame gyvena beveik du trečdaliai pasaulio gyventojų. Šiame regione gyvena trys iš penkių didžiausių pasaulio ekonomikų ir sukuria daugiau nei 60 % pasaulio BVP ir trečdalį pasaulio ekonomikos produkcijos. Ji taip pat sukuria beveik pusę pasaulio prekių prekybos ir pusę pasaulio jūrų prekybos. Strategijoje teigiama, kad Lietuvos ir Indo-Ramiojo vandenyno regiono ekonominio bendradarbiavimo plėtra yra strategiškai svarbi Lietuvos ekonominės ir užsienio politikos dalis.
Strategijoje akcentuojamas dar vienas svarbus lietuvių įsitraukimo regione ramstis – aktyvūs tinklai, pagrįsti tiesioginiais kontaktais. Jame teigiama, kad Lietuvos ir Indo-Ramiojo vandenyno regiono bendradarbiavimas mokslo, kultūros, švietimo, moterų ir jaunimo įgalinimo srityse yra viena pagrindinių sėkmės prielaidų. Strategijoje numatyta aktyviau dalytis Lietuvos – modernios ir demokratinės šalies – patirtimi, stiprinant bendradarbiavimą turizmo, sporto ir švietimo srityse bei įtraukiant Indo-Ramiojo vandenyno regione gyvenančią lietuvių bendruomenę.
2022 m. statistiniai duomenys rodo, kad eksporto rinkų diversifikavimas pasiteisino – prekyba su Indo-Ramiojo vandenyno regionu labai išaugo. Prekyba su Australija išaugo 44%, Indija 57%, Indonezija 106%, Japonija 16%, Malaizija 34%, Korėjos Respublika 22%, Taivanas 50%, Tailandas 36% ir Vietnamas 20%. 2021–2022 m. 2020–2022 metais Lietuva atidarė ambasadas Australijoje ir Korėjos Respublikoje, Singapūre bei prekybos biurą Taipėjuje. Savo ruožtu Indo-Ramiojo vandenyno šalys stiprina savo atstovybę Lietuvoje: Australija atidarė savo prekybos biurą, Indija atidarė ambasadą, o Korėjos Respublika išreiškė norą tai padaryti. Pernai 87,2% lietuviškos kilmės prekių (23,7 mlrd. eurų) buvo eksportuota į bendraminčias Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, EBPO ir NATO šalis.
Lietuvos Indo-Ramiojo vandenyno strategija parengta atsižvelgiant į Vyriausybės tikslą stiprinti Lietuvos tarptautinę poziciją, politinius ir diplomatinius santykius su bendraminčiais partneriais Rytų Azijoje, užtikrinti Lietuvos piliečių saugumą ir gerovę, atverti naujas galimybes Lietuvai. eksportuotojai pažangiausiose pasaulio rinkose.
„Bendras interneto gerbėjas. Neapsikentęs„ twitter „guru. Intravertas. Visas skaitytojas. Popkultūros nindzė. Socialinės žiniasklaidos entuziastas.”
)
