Finansų ministerija Krašto apsaugos ministerijai siūlo bankams įvesti laikiną solidarumo mokestį, nes bendras Lietuvos bankų pelnas turėtų siekti beveik milijardą eurų.

„Siūlome įvesti laikiną solidarumo mokestį, iš kurio gautos pajamos bus skirtos augantiems gynybos poreikiams padengti“, – ketvirtadienį, kovo 9 d., sakė finansų ministrė Jinderė Skystė.

Anot jo, vieneto mokesčio dydis bus 60% banko grynųjų palūkanų pajamų, jei praėjusių ketverių metų vidutinės metinės grynosios palūkanų pajamos bus ne mažesnės kaip 50%.

Vieneto išmokos dydis 2023 metais bus skaičiuojamas pagal 2018-2021 metų grynąsias palūkanų pajamas. 2019–2022 m. bus grindžiami 2024 m. grynosiomis palūkanų pajamomis.

Vienybės mokestis galios dvejus metus ir bus privalomas bankams, kurių gyventojų indėlių sumos sieks ne mažiau kaip 400 mln. eurų, sakė ministras.

„Solidarumo mokestis turėtų būti taikomas tik netikėtoms ir reikšmingoms grynosioms palūkanų pajamoms ir turėtų būti laikina priemonė užkirsti kelią neigiamiems padariniams finansų sistemai, jos stabilumui ir konkurencingumui“, – pabrėžė Lietuvos banko vadovas Gediminas. Simchas.

Prognozuojama, kad pajamos iš šio naujo mokesčio sieks 510 mln.

Solidarumo rinkliavos lėšos skiriamos įvairiems karinės infrastruktūros projektams finansuoti.

Bendros numatomos išlaidos, padedančios pagerinti Lietuvos kariuomenės mobilumą, siekia 963 mln. Šią sumą planuojama gauti naudojant minėtą solidarumo mokestį ir ES lėšas.

Taip pat skaitykite: Liberalų vyriausybės formos Estijoje; EKRE meta iššūkį rinkimų rezultatams