Lietuvos eksperimentinės elektroninės scenos Anything-Goes estetika

įvykio vietos reportažas
Lietuvos eksperimentinės elektroninės scenos Anything-Goes estetika

Joe Mages 2023 m. sausio 27 d

Lietuva gali būti daugiausiai gyventojų iš buvusių sovietinių Baltijos šalių, tačiau ji vis dar palyginti maža – jos gyventojų skaičius maždaug prilygsta Čikagoje. Tai dar ne viskas, ką turite bendro su Vėjų miestu: Lietuvos sostinės Vilniaus muzikos scenoje gyvena atlikėjai, mėgstantys sulieti organinius ir elektroninius elementus, tyrinėti ilgus, hipnotizuojančius gyvus džemus ir – tai jau visai netoli. iš Čikagos scenos dar – roko atlikėjai mėgsta vėžlys Ir Jaster del Sol.

Paleidus šią savybę pasirodė staigus reljefas Čia nėra upių pateikė Santanka – džiazo būgnininkas ir prodiuserių duetas Marigos Alexa ir elektroninės muzikos atlikėjas bei didžėjus Manfredas Bajelis, kuris apskritai naudoja dainą „Manfredas“. Tai graži ilgų, hipnotizuojančių, ritmu valdomų kūrinių kolekcija, primenanti Doną Cherry, aštuntojo dešimtmečio Milesą Davisą, ketvirtąjį pasaulinį eksperimentą. Džonas Haselas, ir modernią elektroniką. Tai taip pat aiškiai sujungia įvairias istorines lietuvių muzikos gijas.

„Santaka lietuviškai reiškia „susitikimas“, – sako Manfredas.[Aleksa and I] Dauguma jų iki šiol dirbo ne užmiestyje, bet pajutome, kad Vilniuje buvo įdomus laikas. Eksperimentinėje, džiazo ir avangardinėje miesto pusėje yra naujos kartos muzikantai, o mes tiesiog norėjome būti čia ir tai padaryti, ir tai dokumentuoti.

Nors Lietuva turi gilią istoriją ir kultūrinį identitetą, daugeliu atžvilgių tai jauna šalis, kuri vis dar randa savo vietą Europoje. Nepriklausoma nuo 1990 m., o nuo 2004 m. priklauso Europos Sąjungai, Bagelis sako, kad šalis tradiciškai žvelgia ne tik į Vakarus, bet ir už Baltijos jūros į liberalius ir kultūriškai smalsius kaimynus skandinavus. „Nors klasikinėje ir klubinėje muzikoje yra daug tarptautiniu mastu žinomų talentų, – sako Manfredas, – vis dar jaučiu, kad naujoji lietuviška muzika vis dar žengia brandos kelyje, o kalbant apie jos tikrąją tapatybę, ji labai susijusi su suprasti savo stiprybę bendradarbiaujant ir darant dalykus.

Štai keletas pagrindinių Lietuvos eksperimentinės ir elektroninės muzikos vardų.

READ  Žiūrėkite įspūdingą šokių su virve šou su elektroniniais ritmais – „The Calvert Journal“.

Lietuvos eksperimentinis būgnininkas ir kompozitorius Vladimiras Tarusovas Jau ilgą laiką ji užima savo unikalią erdvę. Pirmieji jo hipnotizuojantys, minimalistiniai, drone ambient leidiniai, kuriuose, jo žodžiais tariant, „naudojama elektronika kaip kilimėlis, ant kurio stovi „tikrieji“ instrumentai – 1983 m., išleista sovietų valstybinei kompanijai. Melodija. Nuo to laiko jis nenuilstamai dirbo. Šis 1989 m. kūrinys buvo pakartotinai išleistas legendinėje Suomijos etiketėje Sahko 2019 m. ir be konteksto jį būtų galima lengvai supainioti su šiuolaikinio postroko kūriniu. Ir nors Tarusoffas skeptiškai vertina bet kokį nacionalinio muzikinio charakterio jausmą – jis jaučia didesnį giminingumą su „šiuolaikine Europos improvizacine ir kamerine muzika“, – sunku neįžvelgti to tęstinumo daugeliui jaunų menininkų šiandien.

Mėtos G. Pelegrimaitės ir Jūros E. Šedytės duetas tikrai nubrėžia kursą per tamsiąją scenos pusę. Yra kažkas labai gotiško ir rituališkai trikdo grįžtamojo ryšio bangose, stygose, riksmuose ir dejonėse. Tačiau organiškų ir elektroninių elementų sintezė, saldžių akimirkų keistumas ir tokių kūrinių kaip „MYM“ lo-fi techno pulsas – visa tai lygiuojasi į kitus Lietuvos eksperimentatorius.

Ernestas Kaušylas yra vienas tarptautiniu mastu žinomiausių vardų, išleidęs projektus visoje JK leidykloje Juodasis akras. Kaip ir daugelis jo gimtųjų amžininkų, jo minimos įtakos – „pankas, pasidaryk pats, krautrokas, eksperimentinė muzika, filmas, baladės ir kartais vakarėlių didžėjus“ – visa tai natūraliai įsilieja į jo muziką, ką jis priskiria artimai, bendradarbiavimo aplinkai. Jis nepaprastai didžiuojasi „absoliučiai nuostabia vietine meno ir muzikos scena ir… nuostabių, talentingų draugų grupe, kuri palaiko mano idėjas“.

READ  Lietuva atmeta rusiškas dujas, nes ES žada įvesti naujas sankcijas Buchai įvykdytiems egzekucijoms

2021-aisiais, eidamas 89-uosius metus, miręs velionis klasikos kompozitorius Pronius Kotavisius iš pradžių gali pasirodyti netinkamas šiame sąraše. Tačiau jo muzika puikiai dera su jaunesnių scenos atlikėjų eksperimentavimu. Jums gali kilti pagunda jį priskirti šalia Rytų Europos „švento minimalizmo“. Arvo dalis ir Henrikas Goreckis, tačiau jo kūryboje yra kažkas savito — ir savitai lietuviško Dar vienas pagoniškas ritualas kuris išskiria jį iš kitų. Nepaisant visų retro muzikos punktų, jis vis dar skamba šviežiai ir šiuolaikiškai.

Elektroniniu būdu sustiprintas saksofonas/būgnai/gitara – Simonas Čepavius, Adas Gesevičius ir Paulius Vaska Domenas. Vieną minutę jie dreifuoja per kosminius horizontus, o kitą – su ribą gniuždančio metalo intensyvumu. Tačiau, kaip ir daugelis jų tautiečių, krautrockiškai suvokia ritminę hipnozę, net kai jie įveda keletą ritminių nesklandumų matematiniame roke, stabdydami tiek, kad nesugadintų to, ką galite laisvai. vadinti „grioveliu“.


. 00:10 / 00:58

READ  Lietuvos prezidentas skiria Baltarusijos opozicijos lyderį Nobelio premijai gauti

Čia IYE – Vytautas Franukevičius, Paulius Janušonis ir Simas Okas – kuria muziką, kuri pirmiausia yra hiphopo. Tačiau tai eksperimentinio roko ir džiazo paveikta hiphopo įtaka, labiau panaši į apgavikas arba Kosminė Afrika labiau nei bet kas kita pagrindiniame sraute – ir darniai su instrumentine muzika, sklindančia iš Lietuvos.

Mantas Povilaika yra ekspats, daug laiko praleidęs kelyje kaip didžėjus ir sukaupęs daugybę gerbėjų Jungtinėje Karalystėje. Tačiau jo house ir techno daro didelę įtaką iš namų. „Lietuva man daro didelę įtaką“, – sako jis, – „Grįžimas į gimtąjį miestą Vilnių mane visada atpalaiduoja nuo kūrybos ir dažniausiai ten kuriu ką nors ypatingo“. Dalis jo muzikos krypsta į tiesioginį šokių aikštelės veiksmą, tačiau klausykite žiaurių kūrinių, tokių kaip „6 Glasses“ arba titulinio kūrinio jo 2021 m. EP. Blogas patarimasIr nesunku pastebėti, kur Vilniaus eksperimentinis polinkis įsiskverbė į jo muziką.

Simas Okas keistas Boeingsintezatorius, lo-fi būgnų aparatai ir vaikiškos melodijos daro jo muziką iki šiol patrauklią Puiku šiame sąraše. Juk tai įkvėpta senosios lietuviškos popmuzikos jausmo Hassanas– juokingas, šiek tiek naivus, kvailas, komiškas. Tam tikra prasme tai jaučiasi kaip namuose.“ Tačiau nepasinerkite į klaidingą saugumo jausmą: tarp niūrių kanjonų slypi protu nesuvokiamos savybės ir tamsūs šešėliai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *