Lietuvos Atstovų rūmų pirmininkė Umilitė Nielsen kreipėsi į Taivano įstatymų leidžiamąją organizaciją

Taipėjus, spalio 24 d. (CNA) Viešinti Lietuvos parlamento pirmininkė Viktoria Umeleti Nielsen antradienį kreipėsi į Taivano įstatymų leidžiamąją organizaciją, pabrėždama bendras vertybes, suartinusias abi puses, ir pabrėždama tęstinio ekonominio bendradarbiavimo svarbą.

„Taivanas ir Lietuva vadovaujasi tikėjimu, kad žmonės patys kuria savo likimą“, – sakė Omelette Nielsen savo kalboje „Anapus sienų: demokratinio bendradarbiavimo gyvybingumas“.

Omletė Nielsen, pirmoji šalyje apsilankiusi lietuvė, sakė, kad Taivanas ir Lietuva „bendrai siekia išsaugoti demokratijos principus“, o tai yra „mūsų bendras pagrindas“ ir santykių, „peržengiančių geografinius atstumus“, pagrindas. Taivanas.

„Tikrai tikiu, kad bendros vertybės gali įveikti didžiausius geografinius atstumus ir suartinti žmones“, – sakė ji ir pabrėžė, kad stiprų demokratinių valstybių ryšių puoselėjimas yra svarbiau nei bet kada, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą.

Umeliti Nielsen Taivano ir Lietuvos bendradarbiavimą apibūdino kaip „tikrą išbandymą“ kitoms demokratinėms šalims ir pabrėžė Taivano ir Lietuvos svarbą toliau plėtoti ekonominius santykius.

Pasak Umility Nielsen, daugelis ES šalių atidžiai stebi, ar Taivano ir Lietuvos bendradarbiavimas pasieks konkrečių ekonominių ir investicinių rezultatų.

„Turime kartu parodyti, kad bendradarbiavimas tarp demokratijų yra teisingas ir abipusiai naudingas“, – pridūrė ji ir pažymėjo, kad „Lietuvos ir Taivano partnerystė turi tapti sėkmės istorija“.

Reklamuodamas pažangius Baltijos šalies lazerių gamybos, gyvybės mokslų, kibernetinio saugumo ir fintech sektorius, Umeliti Nielsen teigė, kad Lietuva būtų puiki partnerė Taivanui ir kitiems suinteresuotiems asmenims Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, siekiantiems plėsti savo aukštųjų technologijų verslą Europoje.

2021 metų liepą Taivanas ir Lietuva paskelbė apie savo planus savo sostinėse atidaryti savitarpio atstovybę, siekdamos sustiprinti dvišalius santykius.

Nuo tada abi pusės bendradarbiavo spręsdamos įvairius pasaulinius iššūkius, sakė Umeliti Nielsen ir pridūrė, kad vėliau tais pačiais metais Lietuva Taivanui padovanojo iš viso 255 900 COVID-19 vakcinos dozių.

READ  „INVL Baltijos jūros augimo fondo“ įsigijimas „Eco Baltia“

Ji tęsė: Neseniai abi pusės kartu finansavo Ukrainoje dėl užsitęsusio karo smarkiai apgadinto vaikų darželio atstatymą.

Ji turėjo omenyje vaikų darželį „Ruta“ Irbine, mieste, esančiame maždaug 20 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kijevo.

Taivano užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Taivanas skyrė maždaug 1,3 mln. JAV dolerių baldams ir įrangai įsigyti, taip pat parkams ir vaikų darželiams statyti.

Nepaisant pagerėjusių santykių su Taivanu, Lietuva patyrė stiprų politinį ir ekonominį Kinijos spaudimą po sprendimo leisti 2021 metų lapkričio 18 dieną atidarytos Taivano atstovybės Vilniuje pavadinime įrašyti žodį „Taivanietis“.

Taivanas savo atstovybes užsienyje paprastai vadina „Taipėjaus ekonomikos ir kultūros biuru“ arba „Taipėjaus atstovybe“, atsižvelgdamas į priimančių šalių pageidavimą vengti bet kokių nuorodų, kurios reikštų, kad Taivanas yra atskira šalis nuo Kinijos.

Po šio žingsnio Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir išsiuntė Vilniaus pasiuntinį Pekine.

Taip pat buvo sustabdytas kai kurios Lietuvos importas, galiausiai paskatinęs ES pateikti skundą Pasaulio prekybos organizacijai.

Antradienį Omelette Nielsen, pirmoji Baltijos valstybės prezidentė, pasisakiusi Taivano įstatymų leidžiamąją valdžią, gavo garbės medalį už parlamentinę diplomatiją iš savo kolegos iš Taivano Yu Si Kwon (游錫堃) už jos „didžiulį indėlį remiant Taivaną“.

Į Taivaną sekmadienį ji atvyko lydima Lietuvos finansų viceministrės Vaidos Markevičenyi ir verslo atstovų delegacijos keturių dienų vizito. Trečiadienį baigusi kelionę į Taipėjų, atstovė keliaus į Japoniją.

(Parašė Teng Pei Gu)

Pabaiga / Generalinio sekretoriaus padėjėjas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *