Vatikanas keičia savo požiūrį į karą Ukrainoje, nesitikėdamas tarpininkaujančio sprendimo, pareiškė aukščiausias Europos katalikų vyskupų atstovas, girdamas ukrainiečių atsparumą Rusijos agresijai.

„Tam tikras kultūrinis kontekstas gali sumažinti mūsų jautrumą, kaip Ukrainoje žiūrima. Aš pats sulaukiau daug neigiamų atsakymų į popiežiaus pareiškimus”, – sakė Lietuvos Vilniaus arkivyskupas Jinteras Krušas.

„Tačiau manau, kad matome Vatikano pozicijos ir žodžių, vartojamų situacijai apibūdinti, pasikeitimą. Jie vadina tai karu, įvardydami agresorių. Manau, kad ukrainiečiai už tai dėkingi“, – sakė jis liepos 21 d. Katalikų naujienų tarnybai po penkių dienų kelionės po Ukrainą Romos katalikų ir Ukrainos katalikų bažnyčių vadovų svečiu.

Arkivyskupas sakė, kad Vatikano pareigūnai tikėjosi tarpininkauti po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 d. įsakė įsiveržti į Ukrainą, tačiau dabar jie „geresnį supratimą apie tai, kas vyksta, ir sunkumus, su kuriais susiduria žmonės“.

„Nors nereikėtų atsisakyti tarpininkavimo galimybės, pirmenybė turėtų būti teikiama aukos paramai“, – sakė M. Krusas ir pridūrė, kad netiki, kad Putinas nori derėtis dėl karo pabaigos.

Liepos 15 dieną arkivyskupas kreipėsi į Ukrainos katalikų vyskupų asamblėją Pšemislyje, Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina. Susitikimas turėjo įvykti Ukrainos sostinėje Kijeve, tačiau dėl Rusijos apšaudymo grėsmės buvo perkeltas į Lenkiją.

Arkivyskupas CNS sakė, kad savo kelionės metu lankėsi kaime netoli Kijevo, kur 300 žmonių mėnesį laiko rūsiuose Rusijos kariuomenės laikė be maisto ir tualeto. Jis sakė matantis „stiprų tikėjimą“ ir „ryžtingą įsipareigojimą laisvei“ tarp vietos gyventojų, anot Jungtinių Tautų, ir tarp pabėgėlių bei šalies viduje perkeltųjų asmenų, kurių šiuo metu yra daugiau nei 12 mln.

Krusas sakė, kad jį taip pat sukrėtė sunkiai sužeistų karių „aukšta nuotaika“, kurie vis dar tikėjosi sugrįžti į priešakines linijas, kai lankėsi Kijevo karo ligoninėje.

Jis sakė, kad jaunas kovotojas buvo nušautas penkis kartus, kai bandė prasiveržti per Rusijos sienas aplink Azovo jūros uostą Mariupolyje, ir dabar atsigauna, nors neteko abiejų kojų, kai buvo grįžęs į kalinių mainus.

„Žmonės puikiai supranta, kad reikia ištverti ir pasitikėti Vakarais, kad jie ir toliau melstųsi ir melsis pagalbą. Nors sugriautus pastatus galima atstatyti, iš tikrųjų žmonėms svarbu prarasti gyvybes ir daug našlaičių, kurie dabar kuriami. Nors yra laukia ilgas kelias iki fizinio ir dvasinio atsigavimo, net ir šiai karinei okupacijai pasibaigus, jaučiau labai stiprų jausmą“, – sakė jis.

Arkivyskupo vizitas vyksta, kai Rytų Ukrainoje tęsiasi intensyvios kovos, o Rusijos raketos smogė į kitus miestus kai kuriose šalies dalyse.

Arkivyskupas sakė, kad Ukrainos vyriausybė ir bažnyčios vadovai tikisi, kad popiežius Pranciškus apsilankys Ukrainoje kaip paramos ženklą.

Rusijos agresija atspindi šiuo metu visame pasaulyje matomus „galios ir godumo“ modelius, anot jo, ir yra „natūrali nuodėmės, kuri kaupia žalą žmonėms, tautoms ir aplinkai, pasekmė“.

Jis taip pat pabrėžė, kad melstis būtina norint „pažadinti katalikų jautrumą Ukrainos teritorijoje įvykusiai tragedijai“, tačiau pripažino, kad kai kurių 45 Europos šalių vyskupų požiūriai į karą yra neišvengiami.

„Mano lietuviška perspektyva remiasi 50 metų trukusia mano gimtosios šalies sovietine okupacija. „Tai, kas vyksta šiandien, įskaitant masinį ukrainiečių trėmimą į Sibirą, yra panašu į tai, kas vyko tada“, – sakė jis.

„Jaunystėje vakariečiams bandžiau aiškinti, kas yra priešiška agresija, tam tikru mastu tą darau ir dabar. 1989 metais lietuviai buvo įspėti, kad neplauktų ir netrikdytų Sovietų Sąjungos, ir, manau, kai kurie vis dar laikosi tos pačios nuostatos, tikėdamiesi, kad Ukraina pasiduos, Rusija ims ir grįš į sovietmečio okupaciją. „Galiausiai tai priklauso nuo to, ar tikrai tiki žmonių laisve ir apsisprendimu“, – sakė jis.

Liepos 21-ąją Italijos laikraštyje „Avvenire“ Grušas sakė, kad rugsėjo 14-ąją parapijose ir vyskupijose bus minima Europos maldos už taiką diena.