Lietuvos arkivyskupas palaiko „kietą atgrasymo liniją“ prieš Rusiją

Lietuvos vyskupų konferencijos vadovas perspėjo, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui primetus savo valią Ukrainai, jo šalis ir jos kaimynės gali būti taikiniu.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grosas, kuris yra ir Europos Vyskupų Konferencijų Tarybos pirmininkas, ragino Vakarų šalis laikytis „kietos atgrasymo linijos“.

„Esame nestabilioje geografinėje ir istorinėje situacijoje – V. Putinas pakartojo savo požiūrį, kad Rusijos imperija neturėtų žlugti ir, atrodo, turi pretenzijų trijose Baltijos šalyse“, – vasario 2 dieną Katalikų naujienų agentūrai sakė JAV gimęs arkivyskupas. 3. „Tačiau mes turime atgrasymo garantiją, kai NATO pajėgos yra čia, ir esame Europos Sąjungos dalis. Kol Europos šalys išliks vieningos, tol, manau, veiks atgrasymas.

„Rusija įvairiais būdais gundo Vakarus, ar jos vienybė tvirta“, – sakė arkivyskupas. Žmonės, kurie okupavo ir buvo Sovietų Sąjungos dalis, puikiai žino rusų mentalitetą ir Rusijos norą išbandyti sienas. Čia atsiranda griežta atgrasymo linija“.

Tą pačią dieną jis kalbėjo, kad Rusija sukritikavo Jungtinių Valstijų sprendimą Rytų Europoje dislokuoti papildomų pajėgų gynybai stiprinti po to, kai prie Ukrainos sienų sutelkė 100 000 Rusijos karių.

Arkivyskupas Grosas sakė, kad papildomas Rusijos pajėgų dislokavimas kaimyninėje Baltarusijoje padidino įtampą visame regione. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad šiuo metu Baltarusijoje yra apie 30 000 Rusijos karių, o tai yra didžiausia dislokacija nuo Šaltojo karo laikų.

Arkivyskupas sakė, kad Lietuvos vyskupai reikalavo, kad katalikai vasario mėnesį kasdien skaitytų Rožinį.

Latvijos arkivyskupas Zbigniev Stankeviks perspėjo Rygą, kad jo šaliai gali kilti grėsmė ir jos sutrikimas dėl Rusijos veiksmų, įskaitant „hibridinio karo“ formas ir kibernetines atakas.

„Jei Europa ir Europos Sąjunga išlaikys savo vidinę vienybę, jos taip pat galės išlaikyti taiką prie Europos sienų“, – sakė jis sausio 29 d. susitikime Frankfurto katalikų katedroje. Bet jei Putinas puls Ukrainą, būsime kitos Baltijos šalys po Lenkijos. Jei dialogo nėra, tai tampa labai pavojinga. Putinas gali žengti vieną žingsnį, o paskui kitą“.

READ  Festivaliai griauna dešimt sienų dėl homofobiškų komentarų

Rusija pradėjo telkti kariuomenę spalio pabaigoje, sukeldama baimę dėl puolimo prieš Ukrainą, 2014-aisiais prokremliškiems separatistams paskelbus nepriklausomas respublikas Luhanske ir Donecke, išprovokavusį karą, per kurį žuvo daugiau nei 14 tūkst.

Arkivyskupas Grosas sakė, kad 2021 metų pabaigoje prie Baltarusijos sienų su Lenkija, Lietuva ir Latvija susigrūdę migrantai kaip „žmogiški skydai padėčiai destabilizuoti“ reprezentuoja naują „hibridinį karą“, tuo metu, kai Vakarų visuomenės buvo puolamos už vienybę. “

Lietuvos arkivyskupas sakė: „Visada yra godumo ir valdžios pagundos, prieš kurias žmogaus širdyje vyksta tikroji revoliucija“.

„Nors bet koks naujas įtampos eskalavimas turi būti sprendžiamas diplomatija ir gebėjimu kalbėti, kuo daugiau mūsų bažnyčios melsis už taiką, tuo geriau“.

Arkivyskupas Grosas sakė, kad Vakarų vyriausybės turėtų įsiklausyti į ukrainiečius, lietuvius, lenkus ir kitus, turinčius „glaudžius ryšius“ su Rusija, kad „geriau suprastų mentalitetą, su kuriuo jie susiduria“.

Kalbėdamas apie Sovietų Sąjungos iširimą, arkivyskupas sakė: „Būtina stovėti ant žemės bet kuriame dialoge – tie, kurie tvirtai stovėjo prieš 30 metų, iškovojo nepriklausomybę“.

Šiuo metu mums tikrai reikia maldos ir diplomatijos, kad pradėtume dialogą dėl taikos. Tačiau dialogas turi būti derinamas su visapusišku atgrasymo palaikant taiką supratimu. Turi būti labai tvirtas požiūris, kad mes nesiruošiame nusileisti – šalims turi būti leista pačioms spręsti savo likimą dėl savo ateities.

Skaitykite daugiau pasaulio naujienų

Autoriaus teisės © 2022 Catholic News Service / Amerikos katalikų vyskupų konferencija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *