Lietuviškas tyrimas: AI tampa vertimu

Chirurginis labiausiai paplitusio gerklų tipo, t. y. pažengusio gerklų vėžio, pašalinimas labai pakeičia paciento balsą ir gali labai sutrikdyti įprastą jo gyvenimą. Siekdama pagerinti pacientų gyvenimo kokybę po gerklų operacijos, mokslininkų komanda iš Lietuvos atliko tyrimą, naudodama dirbtinį intelektą (DI), kad „išvalytų“ gerklų pacientų kalbą.

Pasak mokslininkų – Kauno technologijos universiteto profesoriaus Ryčio Maskelino ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus Virgilijaus Uloso – gerklų vėžiu sergantiems pacientams teks atlikti ilgą operaciją, kad būtų dalinai ar visiškai pašalintos gerklos. Po tokios operacijos pažeidžiamas paciento balso aparatas. Kai balso funkcija labai sutrikusi arba jos visai nėra, kvėpavimas vyksta per trachėjos angą kakle, vadinamą tracheostomija.

Tokiems pacientams balsas, gautas naudojant likusias anatomines struktūras, kurios natūraliai nėra sukurtos balsui skleisti, vadinamas balso pakaitalu.

Lietuvos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad pacientai negali būti operuojami, siekiant pašalinti išplėstinį gerklų vėžį. Pagrindinis tyrimo tikslas – sukurti dirbtiniu intelektu pagrįstus metodus automatiniam balso pakeitimo kūrimui ir įvertinimui pacientams po gerklės vėžio operacijos.

Sukurti algoritmai kliniškai išbandomi didžiausioje Lietuvos universitetinėje ligoninėje – Lietuvos universitetinės sveikatos mokslų ligoninės Ausų, nosies ir gerklės klinikoje.

IoT sistema, kuri „valo“ kalbą

Pasak KTU mokslininko Ryčio Maskeliūno, balso pokytis po laringektomijos priklauso nuo būklės sunkumo – vienų balsas pasikeičia mažai, kiti kalba kaip robotai, treti švokščia. Todėl ne visada lengva suprasti, ką pacientas nori pasakyti.

„Taikydami Pareto optimizavimą giluminiame mokyme ir integruodami tam tikras technikas, galime kontroliuoti tokius veiksnius kaip triukšmo mažinimas, kalbos kokybė, skaičiavimo efektyvumas. Ši sinergija pagerina galimybę sumažinti triukšmą netvarkingoje kalboje”, – sako Maskeliūnas.

Anot jo, į algoritmo kalbos funkciją įeina triukšmingo balso spektrogramos apskaičiavimas, dažnių statistikos gavimas, triukšmo jautrumo, triukšmo generavimo ir kitų parametrų, susijusių su balso „valymu“, matavimas.

READ  Lietuva priėmė įstatymą, pagal kurį Holokaustą išgyvenusiems asmenims skiriama beveik 40 mln

„Pažymėtina, kad labai aktualią ir specializuotą sritį pasirinkome remdamiesi LSMU ekspertų įžvalgomis. Tyrimo rezultatai jau rodo gebėjimą gerinti kalbos suprantamumą ir kokybę esant įvairiems veiksniams, todėl tikimės taikyti šį metodą pacientams, turintiems sveikatos sutrikimų ir įvairių būklių“, – sako KTU mokslininkė.

Tikimasi, kad ateityje išmanusis telefonas galės įrašyti, ką pacientas nori pasakyti, o tada „išvalyti“ ir praturtinti šį signalą, kad būtų gautas nuoseklus ir aiškus rezultatas.

Išmanieji telefonai padeda pacientams kalbėti aiškiai

Pasak LSMU profesoriaus Uloso, tyrimas yra eksperimentinėje fazėje ir atliekami pacientų, sergančių ausų, nosies ir gerklės ligomis, balso įrašų tyrimai.

„Šiame tyrime dalyvavo klinikos pacientai, kuriems buvo operuotas gerklų vėžys. Šie pacientai po visiškos gerklų rezekcijos lieka bebalsiai, o kitos operacijos metu įdedamas trachėjos protezas, leidžiantis pacientui kalbėti, kvėpuojant per burną. trachėjos atidarymas. vyksta“, – sako prof.

Po tokios operacijos pacientas atgauna gebėjimą kalbėti, tačiau kalbos kokybė labai prasta, yra daug triukšmo, pauzių ir pertraukimų, todėl sunku suprasti, kas sakoma, o tai trukdo kalbos kokybei. kantrus. Gyvenimas, anot Ulozo.

Anot Maskeliūno, tyrimu siekiama, kad kalbos vėlavimas būtų minimalus: „Pavyzdžiui, chirurgui paskambinus pašnekovui, tai atitinka patogų pokalbį telefonu. Šiais laikais telefonas pašnekovo balsą dažnai „supranta” kaip triukšmą, o 2010 m. nesupranta, ką sako kita šalis“.

Pasak mokslininkų, kai technologija bus pakankamai išbandyta, kad būtų galima lengvai veikti, pacientai bus tikrinami tiesiogiai. Šiandien mokslininkai nekantriai laukia studijų:

„Manome, kad tyrimui realesnis yra dvejų ar trejų metų laikotarpis, ypač todėl, kad jau turime finansavimą šiam daug žadančiam tyrimui, kuriam padėjo labai sparti daiktų interneto įrenginių plėtra.

Atsisakymas: AAAS ir EurekAlert! Jie neatsako už EurekAlert paskelbtų pranešimų tikslumą! Prisidėdami prie organizacijų arba naudodami bet kokią informaciją per EurekAlert sistemą.

READ  Serbija nugalėjo Lietuvą ir pateko į FIBA ​​Pasaulio taurės pusfinalį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *