Lietuvos rinkėjai sekmadienį rinks naują parlamentą šaliai, kurioje pastaruoju metu padaugėjo COVID-19 atvejų ir kurios centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė sulaukė kritikos dėl didelio su virusu susijusio nedarbo.

Daugumos koalicijai su trimis mažesniais partneriais vadovaujanti partija „Lietuvos ūkininkų ir žaliųjų sąjunga“ tikisi išlikti valdžioje piečiausioje šalies Baltijos respublikoje. Priešrinkiminės apklausos parodė, kad jie šiek tiek lenkia konservatyvią Nacionalinės sąjungos partiją-krikščionis demokratus, socialdemokratus, populistinių veiksmų partiją ir centro dešiniųjų liberalų judėjimą.

Tikimasi, kad penkios ar šešios partijos peržengs 5 ​​proc. Slenkstį, kad patektų į 141 vietų Seimos parlamentą, tačiau nė viena iš jų greičiausiai nesulauks daugiau nei 20 proc.

Pastaruoju metu smarkiai išaugęs virusinių infekcijų skaičius ir nauji apribojimai gali priversti daugelį rinkėjų likti namuose, o tai turės įtakos 2,4 mln. Registruotų Lietuvos rinkėjų aktyvumui. Antrasis balsavimo turas numatytas spalio 25 dieną rajonuose, kuriuose nė vienas kandidatas negauna daugumos.

Daugelis lietuvių skundžiasi, kad vyriausybė nepakankamai padėjo verslui per šalies koronaviruso užblokavimą, o nedarbo lygis šoktelėjo nuo 9% vasario iki daugiau nei 14% spalio mėn. Kiti sako, kad dėl griežtų sveikatos taisyklių, skirtų kovai su virusu, tūkstančiai pacientų liko be tinkamos prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų.

Valdančiosios koalicijos rėmėjai sako, kad ši Baltijos pakrantės tauta buvo viena iš laimingųjų, kuri nuo pandemijos nukentėjo palyginti lengvai. Iki šiol Lietuvoje buvo užfiksuoti 5 500 patvirtintų koronaviruso atvejų ir mirė kiek daugiau nei 100 žmonių.

Nuo nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos 1990 m. Lietuva išlaikė tvirtas demokratines tradicijas. Ji taip pat atliko svarbų vaidmenį, nes kaimyninėje Baltarusijoje kilo protestai prieš tos šalies autoritarinį lyderį.

Lietuva suteikė prieglobstį Baltarusijos opozicijos veikėjai Svjatlanai Tsykhanoskajai, kuri pabėgo iš Baltarusijos po to, kai rugpjūčio 9 d. Šalies prezidento rinkimuose metė iššūkį prezidentui Aleksandrui Lukašenka. Pareigūnai sakė, kad Lukašenka laimėjo šeštąją kadenciją, tačiau opozicijos atstovai sako, kad rinkimai buvo apgauti.

Kartu su kaimynėmis Baltijos šalimis Estija ir Latvija Lietuva greitai įvedė sankcijas Baltarusijos lyderiams, o vėliau Europos Sąjunga – 27 valstybių blokas, apimantis tris Baltijos valstybes – galiausiai pasekė sankcijomis. Baltarusija nėra Europos Sąjungos narė.