Lietuva tampa EKA nare

Pranešimas spaudai iš: Europos kosmoso agentūra
Išleista: 2021 m. Balandžio 30 d., Penktadienis

Lietuva pasirašė sąjungos sutartį su EKA 2021 m. Balandžio 20 d.

Ši ESA ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės asociacijos sutartis duoda sėkmingų rezultatų, pasiektų vykdant ankstesnį bendradarbiavimą ir galioja septynerius metus. Jame yra 18 straipsnių ir dvi nuorodos, kurios planuoja sustiprinti Lietuvos santykius su EKA.

Ūkio ir inovacijų ministras M.S. Balandžio 28 d. Vilniuje Aurina Harmonoid pasirašė sąjunginę sutartį tarp Lietuvos Respublikos vyriausybės ir EKA. Bendras narys imsis pranešimo, kad atitinkamos vidaus procedūros buvo baigtos.

Gavus vieningą Tarybos pritarimą, ESA generalinis direktorius Josephas Ashbacheris 2021 m. Kovo 18 d. ESA būstinėje, dalyvaujant Lietuvos ambasadoriui Prancūzijoje, pasirašė Asociacijos susitarimą.

„Patekimas į Lietuvą kaip asocijuotą narę leis Lietuvai įgyvendinti tvirtą įsipareigojimą diegti naujoves, tobulinti technologijas ir skatinti mokslinius tyrimus. Lietuvos mokslininkai ir verslininkai turės daug galimybių imtis bendrų kosmoso projektų, kuriuose naudojamos didžiausios Europos technologijos. Padėkite savo mokslo žiniomis Tuo pačiu metu jis sakė ta proga Nerijes Alexijunas.

Beveik dešimtmetį EKA ir Lietuva vykdė platų bendradarbiavimą, pirmiausia pagal bendrą bendradarbiavimo susitarimą, po to – Europos bendradarbiavimo susitarimą (ECS). Pastarasis įsigaliojo 2015 m. Rugsėjo 28 d. Pasirašius Europos bendradarbiavimo plano (PECS) chartiją, kuri buvo pratęsta nuo 20 mėnesių iki 20 mėnesių iki 2021 m. Rugsėjo mėn.

Perdėtas sąžiningo ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo tikslas yra užtikrinti sėkmingą Lietuvos integraciją į EKA struktūrą, toliau stiprinti tvarius ir konkurencingus pramonės pajėgumus ir užtikrinti jų integraciją į kosmoso tiekimo grandinę. Grąžinti geografiją į šalį. Iki šiol sudaryta 35 sutartys dėl PECS projektų švietimo, bendrųjų technologijų, Žemės stebėjimo, mokslo, telekomunikacijų ir žmonių bei robotų tyrimų srityse. Po papildomo šeštojo PECS kvietimo bus sukurti šeši nauji projektai.

Sėkmingi ankstesnio bendradarbiavimo rezultatai buvo apžvelgti 2020 m. Sausio 24 d. Susitikime su viceministre Jegaterina Rojaka Vilniuje. Konsultacinė firma „Visionary Analytics“ atliko galimybių studiją apie Lietuvos kosminę galią. Vėliau buvęs ministras Gigimantas Vicinas paprašė Lietuvos suteikti jam asocijuoto narystės statusą – paraišką, kurią vieningai palaikė ISA valstybės narės.

Asociacijos sutartis leidžia tiesiogiai Lietuvai dalyvauti EKA pasirinkimo projektuose, gavus vienbalsiai atitinkamų dalyvaujančių valstybių pritarimą. Lietuvos atstovai ir patarėjai turi teisę dalyvauti EKA tarybos ir jos filialų posėdžiuose ir balsuoti už klausimus, susijusius su Lietuvos veikla ir planais. Lietuvos delegacijai ESA vadovavo ministerijos inovacijų politikos skyriaus ponas Edwinas s் s Krigas. Dėl Lietuvos ambicijų kosmose 2019 m. Liepos 4 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) buvo įsteigtas Lietuvos kosmoso biuras, kuriam šiuo metu vadovauja ponia Ekle Elena Šataitė.

Tarp 2019 m. Lapkričio mėn. Sevilijoje patvirtintų projektų bendroji paramos technologijų programa (GSTP), „Future EO“ ir „Artes 4.0 Skylight“ (saugi ir lazerio ryšio technologija) kartu buvo įvardijamos kaip geriausiai suderinamos Lietuvos galimybės. Inovacijų politikos, pramonės ir prekybos viceministras Jindaros Vilda gyrė bendradarbiavimą su EKA ir teigė, kad „prie esamų vertės grandinių reikėtų pridėti naujų dalyvių, ypač pradedančiųjų ir MVĮ“.

Dabar planuojama įsteigti verslo draudimo centrą ir su kosmosu susijusias verslo idėjas paversti verslo pradininkais. Be to, skatinamąja programa, skatinančia partijos veiksmus, remiama EKA ekspertų, siekiama toliau plėtoti jų pramoninę bazę. Nuo pirmojo bendradarbiavimo susitarimo sudarymo 2010 m. Spalio 7 d. Tokia techninė pagalba ir patirtis pasirodė esanti svarbi gebėjimų stiprinimo procese.

Pagrindines galimybes, kurios šiuo metu yra Lietuvoje, galima apibendrinti taip: nanopalydovai, varomosios sistemos komponentai, infraraudonųjų spindulių technologijos, Žemės sekimas pasroviui, optoelektronika (ypač lazerių technologijos ir fotonika), gyvybės mokslai, fizika ir radijo dažnių sistemos.

Lietuvai buvo naudingas reikšmingas kosmoso tyrimų ir plėtros palikimas. Ketvirtoji seniausia laboratorija Europoje – Vilniaus universiteto astronomijos laboratorija – buvo įkurta 1753 m. Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai dalyvavo „Mars“ programoje, erdvėlaivyje „Puran“, „Lunokot“ roveryje, taip pat sovietinėse kosminėse misijose. Moksliniai palydovai „Bion-10“ ir „Bion-11“ bei augalų tyrimai kosminėse stotyse Salyut ir Mir.

Dešimtajame dešimtmetyje įgyta patirtis buvo naudojama NASA ir ESA programose. Visų pirma Lietuvos astronomai dalyvavo Hibergos, Soho ir Gaya, teikdami fotovoltinių sistemų, keistų žvaigždžių ir galaktikų sunaikinimo analizę.

Lietuvos aviacijos ir kosmoso pramonės integracija prasidėjo 2007 m. Įkūrus Nacionalinę kosminių technologijų platformą, o 2009 m. Įkūrus Lietuvos kosmoso asociaciją (LSA).

Pirmieji du lietuviški savadarbiai nanopalydovai („Lituvanikasat-1“ ir „Litsat-1“) į Tarptautinę kosminę stotį buvo paleisti 2014 m. Sausio mėn., O tą patį vasarį – Jaxos astronautas Koichi Wakata. Jie išbandė naujas technologijas 2014 m. Rugsėjo mėn., Kol susigrąžino Žemės atmosferą. Trečiąjį Lietuvos palydovą („Lituvanikasat-2“) 2017 m. Birželio 23 d. Paleido Indijos raketa „PSLV-XL“.

2016–2020 m. Mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų kosminėje erdvėje plėtros planas ir jo veiksmų planas, skirtas plėtoti konkurencingą Lietuvos aviacijos ir kosmoso sektorių. Lietuvos mokslo taryba, rengdama, finansuodama ir koordinuodama Nacionalinę mokslo programą „Ateities technologijų link“ (2015–2020 m.) Pagrindiniams ir taikomiesiems kosmoso tyrimams, kurios tikslas – parengti Lietuvą kaip EKA narę.

Baltijos šalių pažangių technologijų institutas, geometrija, „Nano Avionica“, „SI Femto“, „Litoris“ ir kitos įmonės pademonstravo gebėjimus konkrečiose ESA dominančiose srityse. Kadangi klimato kaita ir sniego stebėjimas kelia didžiausią susirūpinimą regione, ESA globojama Baltijos iniciatyva siekiama skatinti regioninių partnerių bendradarbiavimą kuriant ir konkrečiai naudojant kosmoso sistemas.

ESA dabar užmezgė oficialius santykius su visomis valstybėmis, kurios įstojo į ES nuo 2004 m., Taigi susijusios su visos ES kosmoso politikos apibrėžimu ir dalyvaujant ES „Copernicus“ ir „Galileo“ projektuose su visomis teisėmis ir pareigomis.

Lietuva Vengriją, Čekiją, Rumuniją, Lenkiją, Estiją, Slovėniją ir Latviją prijungė prie ECS statuso, kuris yra bendradarbiavimo įstatymas nuo 2001 m. Nuo 2008 iki 2015 m. Penkios geriausios šalys tapo valstybėmis narėmis, o Slovėnija ir Latvija – asocijuotos narės atitinkamai 2016 ir 2020 m. Slovakija, Bulgarija ir Kipras pasirašė Lietuvą į ECS, o Malta ir Kroatija sudarė viešojo bendradarbiavimo sutartis 2012 ir 2018 m.

ESA generalinis direktorius Josephas Ashbacheris sakė tikintis, kad sąjunga tvirtai įgyvendins susitarimą, Lietuvai ir toliau dalyvaujant EKA planuose ir veikloje.

// Galas //

Daugiau naujienų ir būsenos ataskaitų ar geresnių istorijų.

Sekite Kosminiu rifu „Twitter“ Ir kaip mes Facebook.