Londonas

Lietuva reikalauja koordinuoto Europos Sąjungos ir NATO atsako Rusijai paviešinus planus perbraižyti savo jūrines sienas su Lietuva ir Suomija, ketvirtadienį sakė premjerė Ingrida Šimonaitė.

„Mes ir toliau dirbame su kaimynais ir partneriais ES ir NATO lygmenimis, siekdami užtikrinti koordinuotą reagavimą į susidariusią situaciją“, – Nacionalinio transliuotojo LRT teigimu, sostinėje Vilniuje žurnalistams sakė Simonaitė.

„Manau, kad (Rusijos) tikslas yra sukurti netikrumą dėl to, kas vyksta“, – pridūrė jis.

Simonito komentarai pasirodė po to, kai Rusijos gynybos ministerija parengė planą perkelti jūrų sienas aplink Rusijos salas Suomijos įlankoje ir aplink Kaliningrado sritį.

Pirmą kartą ši problema buvo pabrėžta antradienį, kai Rusijos naujienų agentūra TASS ir kita vietos žiniasklaida pranešė apie ministerijos pasiūlymą perbraižyti senąsias sovietmečio sienas 1985 m. sausį.

Pasiūlymo projektas buvo pašalintas iš vyriausybės interneto svetainės vėlai trečiadienį, praėjus mažiau nei 24 valandoms po jo paskelbimo.

Tačiau šį žingsnį regiono lyderiai pavadino „akivaizdžiu eskalavimu“ iš Kremliaus, nors karinis-diplomatinis šaltinis Rusijos naujienų agentūroms paaiškino, kad Maskva neketina peržiūrėti Baltijos jūros sienų.

Šimonytė sakė, kad Kremliaus planai neaiškūs.

„Manau, kad Rusijos valdžia sąmoningai stengiasi, kad paaiškinimas būtų neįmanomas; jie nori, kad tai būtų neaiški, sukeltų nerimą ir baimę“, – sakė jis.

Remiantis dokumento projektu, Kremlius savo vidiniais vandenimis nori paskelbti dalį Baltijos jūros į rytus nuo Suomijos įlankos ir šalia Baldisko bei Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje, pranešė Rusijos laikraštis „The Moscow Times“.

Pasienyje su Lietuva bus patikslinta Kuršių nerijos sritis, Tarano kyšulys, teritorija į pietus nuo Tarano kyšulio ir Baltijos Nerija, teigiama Rusijos ministerijos parengtame dokumente.

Suomijai tai reiškia, kad siena bus perbraižyta šalia Rusijos salų Haagland, Somerset, Rødskar, Tiderskar ir Vikrant. Tačiau tiksli demarkacijos vieta nebuvo nurodyta, o prie dokumento nebuvo pridėtas žemėlapis, rašo laikraštis.

„The Moscow Times“ pridūrė, kad Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad dabartinės sienos koordinatės buvo patvirtintos 1985 m., remiantis nedidelio masto okeanografiniais žemėlapiais ir kad siena turėtų būti pakeista, nes ji nebeatitinka „šiuolaikinės geografinės padėties“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad plane „nieko politinio“ nėra.

„Matote, kaip įtampa auga. Konflikto lygis, ypač Baltijos regione, reikalauja iš mūsų atitinkamų institucijų būtinų priemonių mūsų saugumui užtikrinti”, – pridūrė jis.

Po šio pareiškimo Baltijos šalių ir Suomijos lyderiai ragino nesileisti bereikalingos painiavos ir sakė, kad bendradarbiaus ir rinks informaciją.

Lietuva trečiadienį pakvietė Rusijos atstovą paaiškinti planus perbraižyti jūrines sienas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šį planą pavadino „dar viena Rusijos hibridine operacija“, kuria, anot jo, „bandoma skleisti baimę, netikrumą ir įtarumą dėl savo ketinimų Baltijos jūroje“.

„Tai akivaizdus eskalavimas prieš NATO ir Europos Sąjungą ir į jį turi būti tinkamai reaguota“, – sakė G. Landsbergis.

Suomijos gynybos ir užsienio reikalų komitetai trečiadienį surengė skubius posėdžius, o ministras pirmininkas Petteri Orpo pareiškė, kad politinė vadovybė „atidžiai stebi situaciją“.

„Šiuo metu nematau jokios priežasties nerimauti“, – sakė jis.

Kritikuodamas Vilniaus griežtą retoriką, Orbo pasiūlė palaikyti ryšius su kolegomis iš Latvijos ir Lietuvos.

„Suomijoje mes visada pirmiausia tiriame faktus, o paskui darome išvadas“, – Orpo sakė suomių leidinys „Ilda-Sanomat“.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elena Valtonen teigė, kad pranešimai apie jūrų sienų perbraižymą nerodo Rusijos provokacijos, o tai buvo „įprasta operacija“.

„Rusija pažeis JT konvenciją. „Rusija stos prieš visą pasaulį“, – žurnalistams sakė Valdonenas.

„Anadolu Agency“ svetainėje yra tik dalis naujienų, teikiamų abonentams per AA naujienų transliavimo sistemą (HAS), ir yra sutrumpinta forma. Susisiekite su mumis dėl prenumeratos galimybių.