Lietuva rizikuoja geopolitinėmis bėdomis: „Global Times“ redakcija

Dalyviai dalyvauja 5-ajame Kinijos Centrinės ir Rytų Europos šalių (VRE) 17 + 1 aukšto lygio turizmo forume Rygoje, Latvijoje, 2019 m. Spalio 23 d. Nuotrauka: Xinhua

Lietuva, maža Baltijos šalis, kurioje gyvena mažiau nei 3 milijonai gyventojų, savaitgalį pareiškė atsisakysiantis bendradarbiavimo mechanizmo „17 + 1“ – platformos tarp Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių. Vos prieš dvi dienas Lietuvos parlamentas ketvirtadienį Kinijos elgesį su uigurais pavadino „genocidu“ ir „nusikaltimais žmonijai“, atkartodamas blogą JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados požiūrį.

17 + 1 yra atviras bendradarbiavimo mechanizmas. Jei Lietuva jaučia, kad bendradarbiavimas neveikia taip, kaip tikėtasi, nėra jokių problemų dėl jos pasitraukimo. Bet akivaizdu, kad Lietuva nori pabrėžti savo pasitraukimą ir įtikinti kai kurias Vakarų valstybes, ypač JAV, kad ji daro puikų darbą. Paskelbdamas sprendimą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis apkaltino Kiniją Europos Sąjungos suskaidymu per 17 + 1 mechanizmą, tarsi bijodamas, kad Kinija bus abejinga Lietuvos pasitraukimui.

Tai visada buvo Lietuvos elgesys. Tai viena iš mažiausiai gyventojų turinčių Europos valstybių, tačiau nuo pat nepriklausomybės ji buvo politiškai radikali, dažnai tarnauja kaip antirusiškų judėjimų vėliavnešė ir save vadina „fronto valstybe“. Nors įtampa su Rusija yra didelė, ji turi prastus santykius su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Baltarusija, ir yra giliai susipynusi su Lenkija.

Lietuva Sovietų Sąjungos dalimi tapo 1940 m. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir prieš vokiečių invaziją į Sovietų Sąjungą. Dėl istorinių priežasčių jis yra nesaugus, o jo lojalumas NATO ir JAV yra daug didesnis nei paprastų Vakarų Europos narių. Ji taip pat turi radikalų antirusišką požiūrį, kuris nėra proporcingas jos nacionalinei galiai.

Ant Lietuvos sostinės Vilniaus miesto rotušės sienos parašyta buvusio JAV prezidento George’o W. Busho citata, skelbianti jo vizito šalyje metu, kad „kiekvienas, kuris pasirenka Lietuvą kaip priešą, padarė ir priešą. Jungtinės Amerikos Valstijos.” Užtikrinti, kad ši linija išliktų veiksminga, atrodo, kad tai tapo pagrindiniu Lietuvos diplomatijos tikslu, kuris siejasi su visomis išgalėmis įrodant savo lojalumą JAV. Užkariauti JAV susižavėjimą tapo ir pagrindiniu kasdienės diplomatinės praktikos Lietuvoje vadovu.

READ  Serbija į pasaulio čempionato pusfinalį pateko įveikusi Lietuvą, kuri ką tik buvo aplenkusi JAV.

Tiesą sakant, Sindziango reikalai nebuvo toli nuo Lietuvos rūpesčių. Šalyje yra daugiau skubių problemų, kurias reikia spręsti. Lietuvai niekada nėra laikas kištis į Kinijos vidaus reikalus, net jei Europos šalys nori į juos kištis. Štai kiek toli ši mažytė baltų tauta nuėjo. Kituose klausimuose, pavyzdžiui, Taivano saloje, Lietuva kovo mėnesį paskelbė atidarysianti komercinę atstovybę saloje, kad sustiprintų santykius su Taivanu.

Šių metų Lietuvos pasirodymas gerai dera su kinišku terminu „niekšas“. Bet mums nereikia dėl to pykti. Lietuva yra maža šalis, kurios gyventojų skaičius yra mažesnis nei vienas pirmojo lygio miestų Kinijoje regionas. Visi jos romanai prieš Kiniją yra tik simboliniai. Tai laikini JAV strategijos prieš Kiniją atgarsiai. Jei Lietuva gerbia save, mes ją gerbsime. Jei ji aklai arogantiška ir net ketina išprovokuoti Kiniją, jos nepaisysime.

Kai tokia maža šalis bus agresyvi ir aktyviai pozicionuos, kad taptų didžiosios galios konkurencijos instrumentu, tai sukels problemų. Baltijos regiono politinė geografija yra labai sudėtinga. Regione daugelis kraštutinių istorinių prisiminimų labai sutampa. Šiandien, užuot galvojusi, kaip pašalinti seną neapykantą, Lietuva nuolat pradeda naujas. Lietuva pjaus, ką pasėsi.

Be Lietuvos Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo mechanizmas turėtų mažiau kištis ir taptų realesnis. Priešingai nei ideologijoje, Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių bendradarbiavimo mechanizmo rėmuose svarbiausi yra apčiuopiami rezultatai, o ne jame dalyvaujančių šalių skaičius. Lietuvos pasitraukimui iš Mechanizmo nėra jokių problemų. Tačiau mes siūlome šaliai nesilaikyti pagrindinių Kinijos interesų. Lietuva nėra kvalifikuota pulti Kinijos ir maža šalis taip neturėtų elgtis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *