Kadangi Kinija įtraukta į „nepatikima“ šalį, Lietuvos valstybės įmonėse bus draudžiama naudoti Kinijoje pagamintą technologiją. Šis oficialus draudimas įsigalios nuo 2025 m.

Pagal LRTVisose Lietuvos valdžios institucijose turi būti pakeistos kiniškos stebėjimo kameros, telefonai, kameros, dronai, kompiuteriai ir kita technika. Draudimas taip pat bus taikomas technologijoms iš kitų šalių, įtrauktų į nepatikimų šalių sąrašą.

Vidaus reikalų ministerija, policijos departamentai ir priešgaisrinės bei pasienio tarnybos jau pradėjo keisti techninę įrangą. Tačiau didelė alternatyvų kaina lėtina procesą.

„Galbūt du trečdalius kamerų pakeitė policija, bet senos kiniškos kameros naudojamos fizinių objektų apsaugai. Tačiau policijos departamentas siekia jas greitai pakeisti”, – sakė vidaus reikalų viceministras Arnaldas Abramavišius. Lietuvos reikalai.

Didžiausias iššūkis – su dronais. Rinkoje yra labai mažai alternatyvų, tinkančių ne tik koviniams bepiločiams, bet ir stebėjimo, vaizdo įrašymo bei fotografavimo dronams. Vyriausybė ieško pakaitalų iš vietinių gamintojų.

Lietuvoje „Unmanned Defense Systems“ gaminami dronai dabar sėkmingai veikia Ukrainoje. Netrukus Lietuvos gynybos ministerija pasirašys sutartis dėl tolesnių šių bepiločių orlaivių pirkimo Ukrainos ir Lietuvos kariuomenei.

Bendrovės vadovas Vitenis Buzas pažymėjo, kad dronai turi atitikti ne tik NATO standartus, bet ir naują taisyklę, kuri įsigalios 2025 m.: jokie komponentai neturi būti iš Kinijos.

Lietuviški dronai yra brangesni dėl sudėtingo jų struktūros konvertavimo iš kiniškų komponentų proceso. Buzas paaiškino, kad kapitalinis remontas įmonei užtruko pusantrų metų, palietęs viską nuo varžtų iki elektronikos.

„Tai nėra lengva, bet įmanoma. Reikia investuoti laiką ir pinigus, o produktas neišvengiamai pabrangsta”, – sakė jis.