Varšuva, Lenkija – Latvijos sostinėje Rygoje praėjusią savaitę buvo nuverstas obeliskas, stovėjęs aukštai virš parko, skirto 1944 m. sovietų kariuomenės užėmimui šalyje. Žiūrovams džiūgaujant, jis trenkėsi į baseiną.

Prieš kelias dienas Estijoje kranais buvo išvežta ir į muziejų sunkvežimiu nugabenta sovietinio tanko kopija su komunistine raudona žvaigžde – viena iš 400, skirta atiduoti į metalo laužą. Lenkijoje, Lietuvoje ir Čečėnijoje Raudonojo Kryžiaus paminklai griauna kelis mėnesius, o tai pavėluotai išvalo tai, ką daugelis laiko praeities priespaudos simboliais.

Rusijos karas su Ukraina davė naują postūmį nuversti paskutinius likusius sovietų relikvijas šalyse, kurios prieš tris dešimtmečius atgavo savo suverenitetą iš Maskvos. Šios šalys dabar priklauso NATO ir Europos Sąjungai ir yra ištikimos Ukrainos šalininkės.

Komunizmo eros pabaigoje, kai Latvija, Lietuva ir Estija įgijo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, o Lenkija ir jos kaimynės atmetė Maskvos remiamą komunizmą, šios šalys pradėjo pervadinti gatves ir valyti labai nekenčiamus simbolius, įskaitant sovietų įkūrėjo Vladimiro statulas. Leninas ir kiti komunistiniai kapitalistai. Daugelis šių relikvijų dabar saugomi muziejuose.

1989 m. Varšuvoje valdžia greitai nuvertė paminklą lenkų aristokratui Feliksui Dzeržinskiui, kuris po 1917 m. bolševikų revoliucijos organizavo sovietų slaptąją policiją. Jam valdant, už teroro bangą buvo atsakinga KGB pirmtakė čeka.

Tokie pokyčiai įvyko po buvusio sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo, kuris antradienį mirė vienoje Maskvos ligoninėje, eidamas 91 metus, reformas.

Tačiau daugelyje vietų memorialiniai paminklai sovietų kariams ar jų vaidmuo nugalėjus nacistinę Vokietiją buvo abejingi ar pagarbiai vertinami eiliniams kariams, žuvusiems kovoje su žiauriu Adolfo Hitlerio režimu.

Tačiau karas Ukrainoje sukėlė prisiminimus, kaip kai kurie iš tų karių prievartavo vietines moteris ir įvykdė kitus karo nusikaltimus.

Po to, kai 1990-aisiais buvo pašalintos Lenino ir kitų pirmaujančių komunistų statulos, žmonės dažnai galėjo nekreipti dėmesio į kitus paminklus, sakė Estijos istorijos muziejaus tyrimų direktorė Krista Sarv. Tačiau situacija staiga pasikeitė po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 d., o dabar paminklai „garsiai rėkia apie okupaciją ir aneksiją“.

„Mūsų akyse istorija tapo išgyventa patirtimi“, – sako Lenkijos nacionalinio memorialo, prižiūrinčio paminklų šalinimą, vadovas Karolis Nawrockis.

„Apsirengę Rusijos Federacijos uniforma, su Leninu ir Stalinu galvose ir širdyse, Rusijos kariai išlaisvina Ukrainą žudydami moteris, vaikus ir karius“, – sakė A. Navrokis.

„Pasakykime tiesiai šviesiai: totalitarinio komunistinio režimo ir jo žmonių įamžinimui Lenkijos viešojoje erdvėje ne vieta“, – pridūrė jis.

2016 m. dekomunizacijos įstatymas jau ragino pašalinti komunistinius simbolius ir pavadinimus, tačiau kai kurios savivaldybės neturi tam pinigų, todėl agentūra ėmėsi pagalbos. Nuo vasario mėnesio Lenkijos agentūra nustatė 60 paminklų, kuriuos reikia pašalinti, ir nuvertė daugiau nei 20.

Lietuvoje daug likusių sovietinių paminklų nuo pavasario buvo nuimti dėl menko protesto. Tačiau Latvijoje ir Estijoje, kuriose gyvena nemažos rusų mažumos, perkėlimai sukėlė daugiau emocijų, o vietos rusai ir Rusijos vyriausybė tai laiko nusikaltimu prieš savo karo veteranus.

Rygos obelisko pašalinimui nepritariantis rusakalbis latvis Dmitrijus Prokopenko sakė, kad jo seneliai kovojo už „laisvę prieš nacius“ ir kad mirė prosenelis.

„Latvija – kraštas, kuriame kartu gyvena latviai ir rusai“, – sakė jis. „Manau, kad viena valstybės dalis, viena šalies dalis turėtų gerbti ir kitos dalies teises.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė ilgą pareiškimą, kuriame teigiama, kad sovietinių paminklų griovimas Baltijos šalyse yra „barbariškas“ ir pagrasino Latvijai, Lietuvai ir Estijai atsakomųjų priemonių.

Pranešama, kad praėjusią savaitę Baltarusija akivaizdžiai trenkdama Lenkijai sulygino paminklą, kuriame buvo lenkų karo veteranų kapai.

Lenkijos pareigūnai šį žingsnį paskelbė barbarišku, nes Lenkija laikosi politikos netrikdyti sovietų karių kapų. Istorikas Raffaelis Leskiewiczius iš Lenkijos atminties instituto paaiškino: „Kaip krikščionys, kapines laikome šventa žeme. Nesvarbu, kas yra kapuose.

Kai kuriais atvejais vietos gyventojai remia Raudonosios armijos relikvijų saugojimą dėl jos vaidmens nugalėjus nacistinę Vokietiją. Kai kurie bijo istorinės atminties ištrynimo arba mano, kad tai įžeidžia jų pačių protėvius, kovojusius kartu su sovietais.

Šiaurės Lenkijos mieste Gdanske pergalės prospekte buvo karštai diskutuojama apie sovietų tanką T-34, o miestas nusprendė jo nepašalinti. Tanko vadas buvo lenkų leitenantas, o lenkų kareiviai prisidėjo išlaisvinant nuo nacių buvusį Vokietijos Dancigo miestą.

Atvirame laiške du karo meto lenkų karių palikuonys išreiškė pyktį dėl paminklų panaikinimo.

Jie paminėjo lenkų karius, žuvusius kovoje su sovietais, siekiant išlaisvinti Lenkiją nuo nacių, ir sovietų pergalę, dėl kurios Lenkija gavo teritoriją iš nugalėjusios Vokietijos ir miestų, įskaitant Gdanską ir Vroclavą. Jie taip pat pažymėjo, kad Raudonoji armija išlaisvino Aušvicą, Majdaneką ir daugelį kitų nacių mirties stovyklų.

„Jei ne lenkų ir sovietų karių pergalė 1945 m. gegužę, Lenkija nebūtų egzistavusi“, – sakoma žurnalo redaktoriaus Pawelo Dybicso ir istoriko Augusto Grabskio laiške.

Daugelis lenkų pažymi, kad Antrasis pasaulinis karas kilo po to, kai Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija 1939 metais slapta susitarė suskaldyti Lenkiją ir Baltijos šalis. Raudonoji armija pradėjo kovoti su vokiečiais tik po to, kai Vokietija išdavė ir įsiveržė į Sovietų Sąjungą.

Dar prieš Rusijos karą Ukrainoje paminklai kėlė įtampą.

2007 m. Taline (Estija) buvo perkeltas Antrojo pasaulinio karo paminklas Raudonosios armijos kariui, todėl kilo neramumų.

2013 metais menininkas prie Gdansko tanko pastatė statulą, vaizduojančią nėščią moterį prievartaujantį sovietų karį. Neleistina skulptūra buvo greitai pašalinta. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kitas menininkas tanką uždengė didele rankomis susiūta Ukrainos vėliava, protestuodamas prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino „tironiją“.

Kovo mėnesį, kai Lenkija sugalvojo sovietinių paminklų nukėlimo grafiką, šiaurinio Košalino miesto gyventojas ėmėsi visko į savo rankas. Jis nuvaro ekskavatorių į kapines ir nuverčia moterį apkabinusią sovietų kareivio statulą.

Oficialus sovietinių paminklų šalinimas Lenkijoje „vyksta labai greitai, bet tai jau seniai turėjo būti išspręsta“, – sako Nawrocki.

———

Sekite visas AP naujienas apie karo Ukrainoje poveikį adresu https://apnews.com/hub/russia-ukraine.