Lietuvos krašto apsaugos ministerija turi Išleistas Piliečio vadovas Apie tai, ką daryti kilus karui ar kokiai nors kitai nelaimei.

Šis vadovas yra trečias toks vadovas, išleistas nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą nuo Ukrainos.

„Liudijame didėjantį visuomenės susidomėjimą ir norą aktyviai prisidėti prie krašto apsaugos, esame įsipareigoję ir toliau supažindinti visuomenę su veiksmingo pasipriešinimo agresoriui galimybėmis ir būdais išgyventi karo metu“, – sakė krašto apsaugos ministras Južas Olikas. Pareiškime, kai išduodamas vadovas.

Apie 30 000 vadovo egzempliorių, kurio PDF versija yra nemokama internete, bus išplatinta šauktinių ir savanorių pajėgoms, taip pat kai kurioms mokykloms, universitetams, bibliotekoms ir miestų taryboms. Naujajame leidime yra poskyrių apie Rusijoje pagaminto karinio poligono, pvz., Rusijos tanko T-90, aptikimą, kaip pranešti apie tokį pastebėjimą ir kaip reaguoti kitose ekstremaliose situacijose nenaudojant šaunamųjų ginklų.

Vadove pateikiami patarimai, kaip naudotis paprastu stovyklavimu ir tyrinėti įrangą bei pastebėti pavojingus lauko daiktus, pvz., minas.

„Šie leidiniai rodo, kad Baltijos šalių vyriausybės yra labai susirūpinusios dėl galimos Rusijos agresijos ir ypač nenuvertina nekonvencinio ar hibridinio karo galimybės“, – sako JAV ekspertė Rusijos užsienio politikos ir jos įtakos Baltijos šalims Agnia Grigas. Atlanto tarybos tyrimų centras.

Ji priduria: „Rusija ilgus metus pažeidinėja Baltijos jūros oro erdvę ir teritorinius vandenis, tačiau nuo 2014 metų bauginimo ir agresijos aktai paaštrėjo“. „Visose trijose šalyse yra rusų mažumų, kurias Maskva bandė kurstyti ir išnaudoti. Baltijos šalių gyventojai turi palyginti neseną tiesioginę sovietų okupacijos patirtį, todėl, žinoma, yra labiau susirūpinę nei likusia Europa.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė niekada nepulsianti NATO valstybės narės, pavyzdžiui, trijų Baltijos šalių. Rusijos gynybos ministerijai nuo 2014 metų išaugę neskelbti kariniai skrydžiai aplink Baltijos jūros oro erdvę ir netikėtos pratybos prie jos vakarinės sienos sukėlė abejonių dėl tokių garantijų.

Šiuo metu NATO dislokuoja 4000 daugianacionalinių karių trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekdama įtikinti visus Rusijai artimus sąjungininkus, kad kolektyvinis saugumas yra visų narių prioritetas.