Autorius Janas Strupczewskis

Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį paragino Europos Sąjungą įsteigti fondą, kuris padėtų valdyti finansinę naštą šalims, kurios priima tūkstančius ukrainiečių pabėgėlių, kaip ES padarė Turkijai 2016 metais.

Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iš šalies pabėgo apie 6,5 mln. Dauguma jų, apie 3,5 mln., pateko į Lenkiją, o beveik milijonas – į Rumuniją.

„Lietuvoje ukrainiečiai dabar sudaro apie 2% gyventojų“, – „Skyst Reuters“ sakė jis. „Estijoje – apie 2,5 proc., o Lenkijoje – 6–7 proc., todėl juos remiančių skaičius yra didžiulis. Mes prašome papildomo finansavimo, kuris padėtų šioje situacijoje“, – sakė jis.

Skaistė teigė, kad vidutinė pabėgėlio kaina priimamoje šalyje yra apie 500 eurų vienam asmeniui per mėnesį, o tai sudaro didesnį skaičių, kuris toliau augs priklausomai nuo to, kiek laiko pabėgėlis pasiliks.

Reaguodama į tai, Komisija ES vyriausybėms suteikė lankstumo naudoti ES lėšas pagal ankstesnį ilgalaikį arba dabartinį biudžetą, bet ne naujas lėšas.

Skaistė teigė, kad tai nebuvo naudinga daugeliui Rytų Europos šalių, kurios jau išleido ES asignavimus iš praėjusio ES biudžeto ir nenori atsisakyti projektų, kuriuos pagal dabartinį planą tikimasi finansuoti ES.

„Aš neprašau lankstumo, aš prašau papildomo finansavimo“, – sakė jis.

Kai į Graikiją atvyksta imigrantai iš Turkijos, aš klausiu, ar galime galvoti apie įrankį, naudojamą migracijos krizėje, kai ES šalys nusprendė atidėti daugiau lėšų ir panaudoti tuos pinigus migrantams paremti“, – sakė jis.

Siekdama įveikti 2015 m. migracijos krizę, Europos Sąjunga 2016 m. Turkijai iš viso skyrė ில்லியன் 6 mlrd. eurų, kad priimtų 3,7 mln. pabėgėlių iš Sirijos. Pusė pinigų buvo skirta iš ES biudžeto, o pusė – iš ES nacionalinių įnašų.

Istorija tęsiasi

Skaistė sakė, kad Lietuva yra atvira bet kokiems ilgalaikės finansinės pagalbos planams atstatyti Ukrainą po Rusijos karių sugriovimo, įskaitant naują bendrą ES paskolą.

Vokietija prieštarauja naujam bendram ES skolinimuisi, tačiau Kijevas skaičiuoja, kad Ukrainos atstatymui po karo reikalinga suma gegužės 3 d. sieks 600 mlrd.

Lietuva, Slovakija, Latvija ir Estija antradienį ES finansų ministrų susitikime parodė bendrą keturių asmenų laišką, kuriame raginama konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos turtą siekiant padėti atstatyti Ukrainą.

Skystee teigė, kad šalis turėtų būti pertvarkoma kartu su priėmimo į ES procesu.

„Ukrainos atstatymas, žinoma, turi atitikti ES įtraukimą į ES, nes gali būti sinergija tarp šių dviejų procesų – reformų finansavimo ir Ukrainoje vykdomos rekonstrukcijos“, – sakė jis. (Jano Strupczewskio pranešimas; Hugh Lawson redagavimas)