Šis straipsnis iš pradžių buvo paskelbtas Sutelkti dėmesį į verslą

Autorius: Evelina Lazareva, investicijų patarėja, „Investuok Lietuvoje“ verslo ir IRT paslaugos

Lietuva po „Brexit“ buvo pastūmėta tapti nauju tarptautiniu finansų centru, bendradarbiaujant su centriniais bankais ir pramonės bankais GBS, įskaitant „Swedbank“, „Danske Bank“ ir SEB.

Europos Sąjungai ir toliau besiblaškant nuo neramumų, apėmusių žemyną dėl „Brexit“ referendumo, kai kurios jos valstybės narės tai vertino kaip galimybę, o ne krizę, tiesiog ir paprastą. Drąsus startuolis Vilnius pristatė fintech žaidimą pasauliui ir priartėjo prie kitų finansų centrų – Amsterdamo, Paryžiaus ar Frankfurto – gretų.

Norint tai pasiekti su kuo mažesnėmis trintis, labai svarbu turėti tiek vidaus, tiek užsienio bankus. Kaip finansų agentai, jie palengvina išteklių paskirstymą rinkoje, finansų institucijose, padeda spręsti asimetrinės informacijos problemą, dalijasi rizika su kitais rinkos dalyviais, taip sumažindami finansinį nestabilumą.

Atsižvelgdami į tai, sutelkime dėmesį į Lietuvos, kaip pasaulinio finansų centro, brandos priežastis ir priežastis.

Vyriausybės ir centrinio banko vadovaujama pertvarka

Tiek Lietuvos bankas, tiek Vyriausybė atliko labai svarbų vaidmenį, kad šalis taptų patraukli vietos ir užsienio e. mokymosi institucijoms bei finansų įmonėms. Pavyzdžiui, 2021 m. gegužės mėn. vyriausybė įkūrė Kovos su pinigų plovimu kompetencijos centrą, skirtą kovos su pinigų plovimu teisės aktams tobulinti, o 2022 m. birželio mėn. pakeitė kovos su pinigų plovimu taisykles, kad būtų pašalinta kriptovaliutų sukčiavimo rizika. Lietuvos bankas organizuoja seminarų ir seminarų ciklą vietiniams licencijuotiems žaidėjams, siekdamas juos šviesti ir pakelti jų atitikties lygį į kitą lygį. Dėl šių ir daugelio kitų iniciatyvų Lietuva pagal AML Bazelio indeksą šiuo metu yra 8-oje pagal pavojingiausią pinigų plovimo vietą pasaulyje, JK – 12, o JAV – 30.

Dalis šalies patrauklumo verslininkams – kaip tikėjosi politikos formuotojai – yra jos reguliavimo režimas, kuriam vadovauja Lietuvos bankas. Be to, kad prižiūrima labai gerbiama „smėlio dėžė“, leidžianti „fintech“ įmonėms išbandyti savo idėjas pagal reguliavimo priežiūrą. Įmonės gali susitikti su reguliavimo institucija akis į akį ir užmegzti kontaktus, pristatyti savo galimybių studiją arba gauti patarimų įvairiomis reguliavimo temomis tiesiogiai. Lietuvoje fintech įmonė gali pradėti veikti greičiau nei dauguma kitų Europos šalių dėl efektyviai reguliuojamo proceso ir tuo pačiu neprarandant atitikties ar reguliavimo kokybės.

Dabar dauguma „fintech“ įmonių yra licencijuotos Lietuvoje (tiksliau – 147)[1]Pavyzdžiui, elektroninės finansų įstaigos (EMI), mokėjimo įstaigos (PI) arba specializuoti bankai. Nors šis skaičius yra iliustratyvus, Lietuva siekia plėstis ir į kitus sektorius – turto valdymo, bankininkystės, draudimo ir kitus. Be licencijuotų įmonių, Lietuvoje yra stipri technologijų įmonių, konsultantų ir susijungusių finansų įmonių bendruomenė, kuri padeda sukurti darnią ekosistemą ir užima Lietuvą „FinTech“ centrų viršūnėje ES.

Palanki reguliacinė aplinka Lietuvoje bei skaidrus ir efektyvus licencijavimas taip pat buvo lemiami veiksniai, lemiantys naujojo Didžiosios Britanijos banko „Revolut“ sprendimą siekti europinės bankininkystės licencijos Lietuvoje. Specialiosios bankininkystės licencija, kurią gavau 2018 m. gruodžio mėn., buvo atnaujinta iki visos Europos licencijos 2021 m.

– Pasirinkome Lietuvą, nes centrinis bankas žadėjo greitį, ko labiausiai ir norėjome – „Financial Times“ šiemet sakė Nikolajus Storonskis, „Revolut“ įkūrėjas ir vadovas. „Revolut“ laukė beveik dvejus metus, kol gavo banko licenciją įmonės gimtojoje šalyje (JK).

GBS bankai pasiekia brandą ir perima naujoves

Inovacijų ir užsienio kapitalo pritraukimo srityje ne tik Lietuvos bankas ir šalies valdžia juda ir drebina. Sulaukęs brandos, GBS bankai Lietuvoje sparčiai plečia savo darbo jėgą ir klientams prieinamų funkcijų skaičių.

Pagal užimtumą daugiausiai darbo vietų šiame sektoriuje sukūrė Skandinavijos trijulė – SEB, „Danske Bank“ ir „Swedbank“ – atitinkamai 1 400 FTE (nuo 2008 m.), 4 200 FTE (nuo 2012 m.) ir 900 FTE (nuo 2016 m.).

SEB pasaulinis paslaugų centras Vilniuje, kuriame šiuo metu dirba daugiau nei 1 400 darbuotojų, yra toli nuo 67 darbuotojų, kuriuos jis pradėjo 2008 m. Dabar jis atlieka labai svarbų vaidmenį teikiant verslo palaikymo paslaugas (operacijos, IT, personalo ir finansų) SEB grupės įmonėms. ir kiti padaliniai 20 pasaulio šalių. Pagrindinės priežastys, lėmusios įmonės sprendimą įsikurti Vilniuje, yra patogi vieta Šiaurės Rytų Europoje, didelis aukštos kvalifikacijos talentų būrys, gerai išvystyta infrastruktūra ir didelis ateities augimo potencialas.

Savo ruožtu „Danske Bank“ šiandien yra vienas didžiausių darbdavių šalyje, kiekvienais metais papildantis 500–600 naujų darbuotojų (ir daug naujų, sudėtingų pasirinkimų paslaugų kataloge).

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – „Swedbank“ yra vienas iš pirmaujančių bankų ne tik Švedijoje, bet ir trijose Baltijos šalyse. Iš viso Bankas teikia platų paslaugų spektrą 7,3 mln. privačių klientų ir 650 000 verslo klientų. 2016 m. bendrovė priėmė sprendimą konsoliduoti dalį savo veiklų ir operacijų keturiose vidaus rinkose – Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – pagrindine verslo paramos operacijų baze pasirinkdama Vilnių.

Turėdama pažangų finansų reguliatorių ir brandžią bei judrią GBS ekosistemą, Lietuva yra bankų magnetas, pasirengęs eksponentiniam augimui.