Istorinis Vilniaus regionas, Lietuvos ir gyvybinga meno bendruomenė Užupis vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo likusios šalies. Ji priėmė tris šūkius: „Nekovok“, „Nelaimėk“ ir „Nepasiduk“. Tai atrodo ypač tinkama dviprasmiškam Taivano statusui, turinčiam anomalią tarptautinę padėtį ir iliuzinę nacionalinę tapatybę.
Lietuva, paskutinio NATO susitikimo vieta, palaiko svarbius ryšius su Taivanu ir pagrįstai domisi Rytų Azijos regioniniais reikalais. Peteris Harcheris, „Fairfax“ tarptautinės politikos redaktorius, manytų, kad dauguma australų „sunkiai suras (Lietuvą) žemėlapyje“, nes jis parašė šią savaitę. Jei tai tiesa, tai atskleidžia bendrą Australijos nežinojimą apie Azijos reikalus.
Tai savo ruožtu gali būti susiję su pastaruoju metu vyriausybių, Vašingtono ir Londono santykių raida Pekino, Džakartos ir kitų mūsų kaimynų sąskaita. Pigiu Harcherio nukreiptu šūviu buvo siekiama numalšinti Paulo Keatingo komentarus apie NATO svarbą Australijos gynybai ir strateginei politikai. Tie, kuriems rūpi mūsų santykių su Azijos kaimynais svarba, puikiai žinome apie Lietuvos santykius mūsų regione.
Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos valstybių 1997 metais užmezgė nediplomatinius santykius su Taivanu, ty palaiko formalius diplomatinius santykius su Kinijos Liaudies Respublika, be neoficialaus Taivano pripažinimo. 2022 m. atidarė prekybos atstovybę Taipėjuje, panašią į Australijos biurą. Po Lietuvos 2000 m. atsidūrė Latvija, o 2002 m. – Estija. Tai po nevaisingo epizodo 1990-ųjų pradžioje, kai Latvija bandė oficialiai pripažinti Pekiną ir Taipėjų, paskatinusi Pekiną keleriems metams įšaldyti santykius, kol Ryga ROC ambasadą pervadino į Taipėjus. Misija”.
Tik trylika šalių turi visapusiškus diplomatinius santykius su Taivanu, įskaitant Vatikaną. Visiško pripažinimo sąlygos yra pripažinimas, kad ji yra vienintelė teisėta Kinijos vyriausybė, įskaitant žemyninę ir jūrų teritorijas. 2019 m. Saliamono Salos iš Taivano perėjo į Kinijos Liaudies Respubliką, o šių metų pradžioje – į Hondūrą. Mažėjant Taivano draugų ratui, didėja čekių knygelės diplomatija, o tiek Taivanas, tiek Kinijos Liaudies Respublika ypatingą dėmesį skiria toms šalims, kurios gali keistis.
Kinija labai stengėsi puoselėti santykius su Baltijos šalimis po to, kai susvyravo Latvijos lojalumas, ypač per 2012 m. Budapešte pradėtą „17+1 iniciatyvą“, skirtą išplėsti Kinijos ir Europos ekonominės bendrijos valstybių narių bendradarbiavimą. Rinkimų metu Kinijos atstovybės reguliariai keliaudavo prie Baltijos jūros, siekdamos padidinti ekonominių ir prekybinių santykių naudą ir sumenkinti Taivano potencialą.
Tuo tarpu rytinėje Azijos dalyje santykiai tarp sąsiaurio pagerėjo po Kuomintango pirmininko Ma Ying-jeou išrinkimo 2008 m. Taivano žemės ūkio produktų eksporto į žemyną vertė 2011 m. pirmąjį pusmetį išaugo 33 procentais. žemyninės dalies turistų skaičius išaugo Taivaną aplankiusių žmonių skaičius nuo 300 000 2008 m. iki daugiau nei 2 mln. 2012 m. Kalbos apie santykius tarp sąsiaurio Taivanas dažniausiai vaizduojamas kaip vartai į žemyną. Tačiau buvo priešingų srovių, o partijos „žalioji“ Taivano ideologija pabrėžė ryškų Taivano tapatybę ir palankiai vertino nepriklausomybę de jure.
Kai 2013 m. lankiausi Taivane, tai sutapo su Naujojo Taipėjaus kino festivaliu ir kompozitoriaus bei režisieriaus Romo Lilekio vizitu parodyti du lietuviškus filmus. Jis mirė (2013 m.)Ir Ir Dangaus šešėlis (2008). Pirmasis yra nespalvotas filmas apie tai, kaip supratimas išauga iš įtampos tarp mokytojo ir mokinio bei tarp laisvės ir tvarkos. Antroji – apie lietuvių tautinės valstybės gimimo metu gyvenusio kompozitoriaus MK Čiurlionio (1875-1911), genijaus, turinčio žmogiškųjų ydų ir klaidų, gyvenimą ir palikimą. Susirinkusieji aiškiai suprato, kaip Taivano ir Lietuvos žmonės dalijasi vertybėmis – nepriklausomybe ir pasididžiavimu savo vietine kultūra.
Dar prieš dešimtmetį lietuviai buvo atsargūs dėl Rusijos politinės ir kultūrinės agresijos. Nenuostabu, kad jie labai palaikė Ukrainą dabartiniame kare. 2022 metų gruodį Rusijos ambasadorius buvo išsiųstas iš Vilniaus, o Lietuvos ambasadorius atšauktas.
Režisierius Romas Lillikis Taipėjuje kalbėjo ir apie istorinį Vilniaus Užupio rajoną, kurio prezidentu jis pats pasiskyrė ir kuris vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo likusios šalies. Gyvybinga menininkų bendruomenė palaiko keturias vėliavas ir tris šūkius: „Nekovok“, „Nelaimėk“ ir „Nepasiduok“. Tai atrodė ypač tinkama dviprasmiškam Taivano statusui, turinčiam anomalią tarptautinę padėtį ir iliuzinę nacionalinę tapatybę.
Anot Lileikio, Užopio Respubliką geriausiai gali suprasti menininkas ar svajotojas, tačiau kiekvienas supras tai savaip. Kalbėti su Taipei TimesJis pasiūlė Taivanui, kaip „tarptautiniu mastu nepripažintai tautai, pilnai prieštaravimų… būti atviram ir nebijoti atsiverti“.
Tai geras patarimas ir Lietuvai, Taivanui, Australijai. Tai neturi nieko bendra su NATO.
„Popkultūros geekas. Ekstremalus zombių nindzė. Profesionalus rašytojas. Internetas.”