Lietuva teigė šiais metais atidarys komercinę atstovybę Taivane, kurį Kinija laiko savo teritorija, sukeldama pasipiktinimą Pekine.

Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė trečiadienį „Reuters“ sakė, kad biuro tikslas – stiprinti ekonominę diplomatiją Azijoje.

Reaguodamas į šį pranešimą, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Winbinas sakė, kad Pekinas griežtai priešinasi Lietuvos oficialios institucijos įsteigimui Taivane arba „bet kokio oficialaus bendravimo formai“.

„Pasaulyje yra tik viena Kinija“, – sakė jis ketvirtadienį Pekine vykusioje kasdienėje spaudos konferencijoje.

Taivano užsienio reikalų ministerija teigė neturinti informacijos apie tai, tačiau palankiai įvertino bet kokį žingsnį stiprinant dvišalius santykius.

Tik 14 šalių turi oficialius diplomatinius santykius su Taivanu, tačiau daugelis kitų turi faktines ambasadas, kurios dažnai vadinamos komerciniais biurais, kaip yra Europos Sąjungoje, kurios narė yra Lietuva.

Atskirai Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovė sakė, kad Vilnius teikia pirmenybę tiesioginiams ar ES vadovaujamiems ekonominiams ryšiams su Kinija, kad galėtų dalyvauti Pekino vadovaujamame „17 + 1“ susibūrime su Vidurio Europos šalimis.

12 Europos Sąjungos narių ir penkių Vakarų Balkanų šalių, siekiančių įstoti į Europos Sąjungą, grupė yra svarbiausia Kinijos iniciatyva „Juosta ir kelias“ atkurti senovinį šilko kelią.

Tačiau ši iniciatyva Vakarų Europos sostinėse sukėlė susirūpinimą, kad Pekinas siekia padalyti žemyną.

„Tai nėra tarptautinė organizacija ir neturi narystės, todėl mes nekalbame apie prisijungimą ar pasitraukimą iš jos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Vittot Smizette.

„Mūsų nuomone, ekonominė iniciatyva nepasiekė laukiamo rezultato Lietuvai, todėl planuojame sutelkti dėmesį į savo ekonominių santykių su Kinija plėtojimą dvišaliu lygmeniu ir Europos Sąjungos bei Kinijos bendradarbiavimo rėmuose“, – pridūrė ji.

Tik Lietuva pasiuntė savo transporto ministrą, o Estija – užsienio reikalų ministrą, o ne vyriausybės vadovus, praėjusį mėnesį dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu dėl akivaizdaus susirūpinimo Kinijos politika.