Kova su dezinformacija: naujas Baltijos kelias?

Baltijos šalys, nors ir neapsaugotos nuo dezinformacijos, sukaupė asmeninę patirtį ir sukūrė veiksmingus kovos su šiuo blogiu metodus.

Ataskaita paremta nuodugniais pusiau struktūruotais interviu ir antrinėmis apklausomis, atliktais su kelių grupių – žiniasklaidos, pilietinės visuomenės organizacijų, valdžios institucijų, ekspertų grupių/akademikų ir verslo bendruomenės – atstovais. Juo siekiama įvertinti riziką ir pažeidžiamumą, taip pat įvertinti trijų šalių pasirengimą kovoti su užsienio vadovaujama dezinformacija. Šioje ataskaitoje apžvelgiami dabartiniai indeksai, leidžiantys geriau suprasti atsparumą formuojančių veiksnių sudėtingumą ir tarpusavio priklausomybę įvairiais lygmenimis, kartu pateikiant unikalų Baltijos šalių požiūrį į pasaulinį dezinformacijos tyrimą.

Atsižvelgiant į daugybę persidengiančių 2020–2021 m. krizių – politinio sukrėtimo Baltarusijoje padarinius, Minsko režimo sukeltą nelegalios migracijos augimą, COVID-19 pandemiją ir ją lydinčią socialinę bei politinę suirutė, taip pat Kinijos ekonominis ir diplomatinis poveikis. spaudimas prieš Lietuvą – nė viena šalis negali sau leisti ignoruoti nacionalinio atsako. primena, kad 2022 metais Europoje prasidėjęs didelis tarpvalstybinis konvencinis karas paskatino keletą pokyčių Baltijos šalių informacinėje aplinkoje ir paskatino rimtus koregavimus bei atsakymus. Nors ataskaitoje neapžvelgiami įvykiai nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą, nei užsienio šalių pažeidžiamumų išnaudojimas, nei Baltijos šalių vyriausybių atsakymai nėra vakuume. Šioje ataskaitoje pateikiama naudinga informacija ir kontekstas, padėsiantis nustatyti, kokie ideologiniai, teisiniai, politiniai, instituciniai, politiniai ir socialiniai pirmtakai formuoja dabartinę situaciją ir nulems dezinformacijos ir prieš dezinformaciją nukreiptų pastangų sėkmę ar nesėkmę.

Bendra Baltijos valstybių stiprybė kyla iš istorinės autoritarizmo ir agresijos atminties bei unikalaus regioninio konteksto. Tačiau į Vakarus orientuotas internacionalizavimas visose gyvenimo srityse pasirodė esąs veiksmingas kovojant su užsienio vadovaujama dezinformacija, stiprinant rinkimų sąžiningumą ir užtikrinant tęstines demokratines tradicijas. Reikia padvigubinti pastangas gerinant pilietinį ugdymą ir stiprinant bendruomenių intelektualinį saugumą. Nacionalinis atsparumas dezinformacijai turi būti išlaikytas ir stiprinamas investuojant į nacionalinės ir ypač vietos aukštos kokybės žiniasklaidą. Atsparumas – kaip visos vyriausybės ir visos visuomenės pastangos – reikalauja nuolatinio visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo, kuriant daugiasluoksnį daugiasluoksnį tinklą arba komandinį metodą siekiant nustatyti piktybinės įtakos kampanijas ir jas atremti. Šios ir kitos Baltijos šalių įžvalgos bei patirtys aktualios pasaulyje po 24/02 per pasaulines ir regionines 2020-21 m. krizes.

READ  B-Girl India ir B-Boy Danny Dane turi Europos čempionų titulus

Atsisiųskite ir perskaitykite ataskaitą: Kova su dezinformacija (PDF)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *