Ūkininko laukus Nigeryje išsausino karštis.

Palai gyvenantis tėvas nežino, ar jo namas išliks, kai jo vaikai užaugs – ar kylantis jūros lygis praris jo kaimą.

Ispanijos, Vokietijos ar Lietuvos merai turi rasti būdą, kaip apsaugoti savo miestelius nuo vandens trūkumo ir dar pavojingesnių potvynių.

Nesvarbu, į kurią pasaulio šalį pažvelgtumėte, viena krizė yra akivaizdi visur: klimato krizė.

Ši krizė yra didžiausias mūsų laikų saugumo iššūkis. Tai liečia mus visus – įvairaus intensyvumo, bet vienodai nepaliaujamai.

Tai suteikia man vilties, kad turime žinių, technologijų ir priemonių kartu įveikti klimato krizę. Mums reikia politinės valios.

2015 m. tarptautinė bendruomenė išreiškė šį norą ir priėmė Paryžiaus susitarimą, atveriantį kelią naujam, klimatui neutraliam pasauliui. Beveik 170 šalių jau yra išsikėlę ambicingus klimato tikslus. Atsinaujinančių išteklių energijos plėtra smarkiai paspartėjo.

Tačiau kai po kelių dienų susirinksime į klimato kaitos konferenciją Dubajuje, žinosime:

Mes lenktyniaujame su laiku – ir kol kas esame per lėti.

Būsimas COP yra didžiulė galimybė paspartinti, proga, kurią turime išnaudoti kartu kurdami aljansus tarp šalių, kurios kovoja su klimato kaita priešakyje. Dubajuje pirmą kartą įgyvendinsime pasaulinę apžvalgą, dėl kurios susitarta Paryžiuje. Tai leis mums peržiūrėti pažangą siekiant Paryžiuje nustatytų tikslų ir nuspręsti, kur turime judėti pirmyn.

Vokietija mano, kad čia svarbūs trys taškai.

Pirma, iki 2030 m. turime drastiškai padidinti pasaulinį energijos tiekimą. Už kiekvieną šalies išmetamą CO2 toną CO2 kenkia mums visiems. Pasak Tarptautinės klimato kaitos komisijos, turime dirbti kartu, kad šį dešimtmetį pasaulinės emisijos būtų sumažintos bent 43 proc. Sumažėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis procentais reiškia mažiau sausrų, potvynių ir mažiau gyvybių.

Į ES, mes nustatėme klimato neutralumo kursą iki 2050 m. su žaliuoju susitarimu. Vokietijoje įstatymais įsipareigojome iki 2045 m. tapti neutraliu klimatui.

Tačiau energijos konvertavimas yra pasaulinė užduotis.

Štai kodėl mes stengiamės užtikrinti, kad COP 28 metu būtų pasiektas kolektyvinis susitarimas dėl atsinaujinančių energijos šaltinių patrigubinimo, energijos vartojimo efektyvumo padvigubinimo ir laipsniško iškastinio kuro atsisakymo.

Tai darydami taip pat norime aiškiai parodyti, kad prasidėjo perėjimas prie energijos sistemos nenaudojant iškastinio kuro.

Antra, mūsų geriausia priemonė kovoti su klimato krize yra solidarumas. Štai kodėl mes stovime petys į petį su tais, kurie suvaidino mažiausią vaidmenį sukeliant klimato krizę, bet dabar yra labiausiai nukentėję.

Trejais metais anksčiau, nei buvo paskelbta, Vokietija padidino savo metinį įnašą klimato kaitos finansavimui daugiau nei šešiais milijardais eurų iš savo biudžeto lėšų. Tai darydami prisidedame prie išsivysčiusių šalių įsipareigojimo skirti 100 milijardų eurų klimato kaitos finansavimui – ir tikimės, kad šis įsipareigojimas bus įvykdytas iki metų pabaigos.

Žinome, kad klimato krizė jau turi pasekmių, kurių negalima pakeisti. Štai kodėl mes stengiamės prisitaikyti prie klimato kaitos ir teikiame ypatingą paramą besivystančioms šalims. Visi donorų įnašai į prisitaikymą turėtų būti padvigubinti iki 40 milijardų JAV dolerių iki 2025 m. Vokietija nori prisidėti prie šio tikslo.

Paskutinėje klimato kaitos konferencijoje sutarėme įsteigti nuostolių ir žalos fondą, kurį neseniai sukūrėme Abu Dabyje. Dabar mūsų užduotis yra patvirtinti šį susitarimą COP 28 ir papildyti fondą pinigais. Norint tai pasiekti, svarbu, kad lėšos pirmiausia atitektų pažeidžiamiausioms valstybėms ir kad visos valstybės, turinčios lėšų, prisidėtų prie fondo. Žinoma, tai apima pramonines šalis. Tačiau tai taip pat apima valstybes, kurios per pastaruosius kelerius metus uždirbo daugiau pinigų iš iškastinio kuro arba patyrė didesnį augimo tempą. Visi turime pareigą.

Štai kodėl, trečia, norime investuoti į savo partnerystę COP 28. Žinome, kad sąlygos, būtinos sėkmingam energijos perėjimui ir klimato kaitos veiksmams, įvairiose šalyse skiriasi. Radikalūs pokyčiai, kuriuos atneša žalieji pokyčiai, gali veikti tik tuo atveju, jei tai yra socialinis teisingumas. Padėsime savo partneriams šiuo tikslu.

Kiekviena investicija į saulės baterijas, ekologišką vandenilio ar šilumos izoliacijos technologijas yra galimybė augti, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti saugų energijos tiekimą, iš kurios visi galime gauti naudos. Dėl šios priežasties plečiame klimato, energetikos ir plėtros partnerystes. Jie padeda abiem pusėms mokytis viena iš kitos ir naudingi abiem pusėms.

Juk nė viena šalis neturėtų apsispręsti tarp vystymosi ir klimato veiksmų. Kiekviena bendruomenė turi eiti savo keliu.

Svarbu, kad visi turėtume tą patį tikslą: klimatui neutralią ir atsparią ateitį, kurioje mūsų vaikai galėtų gyventi saugiai ir klesti. Artimiausiomis dienomis Dubajuje turėsime galimybę kartu leistis į šią kelionę.

Turime pasinaudoti šia galimybe.