Bylos tyrimas

Tipiški procedūriniai veiksmai

Kokia yra įprasta komercinių bylinėjimosi procesinių veiksmų seka šioje šalyje?

Įprasta verslo atvejų seka Lietuvoje yra tokia:

• Bylos inicijavimas. Ieškovas pareiškia ieškinį, teismas sprendžia, ar ieškinys yra priimtinas (ieškinys nepriimtinas, jeigu ta pati byla jau buvo išnagrinėta ar išnagrinėta teisme ar arbitraže; jeigu teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinį; jeigu šalys susitaria kad jų ginčas turėtų būti sprendžiamas arbitraže arba jeigu jis jau buvo išspręstas arbitraže; ieškovas Jei praleista privaloma taikinimo procedūra (jei taikoma)).
• Pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme. Šiame etape atsakovas turi pateikti atsiliepimą į ieškinį ir gali pateikti priešieškinį; Šalys įpareigotos pateikti visus įrodymus, kuriais jos nori remtis (pačios arba pasitelkdamos teismą reikalaudamos įrodymų). Teismas gali nuspręsti reikalauti, kad abi šalys pateiktų papildomus atsiliepimus (antrasis procesinių dokumentų turas) arba nustatyti pirminio posėdžio datą.
• Bylos tyrimas. Teismas išklauso šalių įžanginius pareiškimus, tiria daiktinius įrodymus ir išklauso liudytojus.
• Prokurorų baigiamieji pareiškimai.
• Nuosprendis. Teismas sprendimą priima per 20 dienų nuo baigiamųjų ataskaitų surašymo. Tam tikromis aplinkybėmis šis terminas gali būti pagrįstai pratęstas.

Papildomų vakarėlių suvedimas

Ar po bylos iškėlimo gali būti įtrauktos papildomos šalys?

Į ieškinį gali būti įtrauktos papildomos šalys, prasidėjus ieškiniui. Papildomi ieškovai gali pateikti ieškinį arba pridėti papildomų atsakovų ir trečiųjų šalių. Taip pat teismas gali nuspręsti sujungti bylą, dėl ko po bylos iškėlimo bus įtrauktos naujos šalys.

Svarbu pažymėti, kad paprastai kitų papildomų šalių įtraukimas gali būti atliekamas tik iki bylos išnagrinėjimo. Bet kokie panašūs veiksmai, kurių prašoma vėlesniuose bylos etapuose, yra ribotos apimties.

Veiklos koordinavimas

Ar galima veiklas sujungti ar atskirti?

Bylos gali būti sujungtos arba atskirtos, jeigu teismas nusprendžia, kad tai bus tikslingiau ir veiksmingiau (CPK 136 straipsnis). Civilinio proceso kodeksas)

Teismo sprendimas

Kaip teismas sprendžia, ar teiginiai ar kaltinimai yra įrodyti? Kokie elementai reikalingi norint rasti paramą ir kokia yra įrodinėjimo pareiga?

Jei įstatymai nenustato kitaip, įrodinėjimo našta tenka ieškovui dėl faktų, kuriuos jie įrodo (178 straipsnis). Civilinio proceso kodeksas) Visuose teismuose civilinės bylos nagrinėjamos konkurencijos principu. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir priešieškinius, o panaudotų aplinkybių įrodinėti nereikia.

Šalis neprivalo įrodinėti tokių aplinkybių:

• yra plačiai žinomi;
• priimti neįsiteisėję nuosprendžiai kitose civilinėse ar administracinėse bylose, išskyrus atvejus, kurie sukelia teisines pasekmes kitiems teisminiame procese nedalyvaujantiems asmenims (prejudicinius faktus), kai dalyviai buvo tie patys asmenys;
• Individualūs veiksmai yra padariniai, sudarantys nusikaltimą, jeigu tokie padariniai buvo įvertinti įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje ar administracinėje byloje (prejudiciniai faktai);
• kurie yra preziumuojami pagal galiojančius įstatymus ir neginčijami įprasta praktika;
• šalys leidžia; Ir
• Grupinio ieškinio bylose (CPK 182 str.) nustatoma laikinąja nutartimi.

Teismas nustato bylos įrodymų svorį pagal savo sutarimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku teisminio nagrinėjimo metu pateiktų įrodymų išnagrinėjimu. Išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CPK 185 straipsnis), teismas neturi prevencinės jurisdikcijos nagrinėti įrodymus.

Kaip teismas sprendžia, kokius sprendimus, atsiskaitymus ir įsakymus priimti?

Paprastai teismas, priimdamas sprendimus, yra saistomas šalių maldų palengvinti sprendimą ir negali įsakyti daugiau arba to, kurio šalys neprašo. Tam tikriems ginčams (pvz., darbo ir šeimos ginčams) taikomos tam tikros išimtys.

Įrodymai

Kaip tvarkomi liudytojų, dokumentiniai ir ekspertų parodymai?

Dokumentinius įrodymus paprastai pateikia šalys ir jie turi atitikti pagrindinius įrodinėjimo patikimumo standartus. Kitos šalys gali ginčyti rašytinių įrodymų tikrumą. Jeigu šalis negali gauti tam tikrų įrodymų, gali būti pateiktas prašymas teismui pateikti įrodymus, nors jis turi būti pagrįstas. Paprastai dokumentiniai įrodymai laikomi patikimesniais nei žodiniai įrodymai. Oficialūs dokumentiniai įrodymai (gauti iš vyriausybinių įstaigų) yra svarbesni nei kiti dokumentiniai įrodymai.

Ekspertų gali prašyti šalys (arba pats teismas), tačiau juos turi paskirti teismas. Jei šalis pateiks savo ekspertizės aktą, tai bus laikoma pačios šalies pretenzija ir neturės svarbesnės nei kiti įrodymai. Tačiau jeigu teismas skiria ekspertą, nukrypimas nuo eksperto išvados turi būti pagrįstas, nors teismas neprivalo aklai vadovautis eksperto išvada.

Paprastai liudytojai turi duoti parodymus žodžiu, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti priimtini notaro patvirtinti rašytiniai pareiškimai (192 straipsnis). Civilinio proceso kodeksas) Ir teismas, ir šalys gali laisvai apklausti liudytoją. Apskritai, šalis, kuri kreipiasi į įrodymus dėl bet kokios kitos priežasties nei tam, kad praneštų teismo nutartį ir nustatytų pageidaujamą datą, gali būti laikoma žalojančia įrodymus, todėl to reikėtų vengti.

Kaip teismas sprendžia didelius komercinių ar techninių įrodymų kiekius?

Paprastai su pirmaisiais pareiškimais teismas pripažįsta visus įrodymus, o visi įrodymai pateikiami byloje. Tada teismas gali atmesti bet kokius anksčiau pateiktus įrodymus. Kadangi įstatymai nenumato atradimo stadijos, bylas retai apkrauna didelis įrodymų kiekis, o aiški tyčia.

Prireikus gali būti paskirti ekspertai, atsakantys į konkrečius klausimus, reikalaujančius specifinių žinių, kurių teismas neturi (pvz., techninės informacijos).

Ar jūsų jurisdikcijoje esantis liudytojas gali būti verčiamas duoti parodymus užsienio teisme ar tribunole? Ar jūsų jurisdikcijos teismas gali priversti užsienio liudytoją duoti parodymus?

Lietuvos įstatymai leidžia teismams nagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktus užsienio teismų prašymus.

Ar teismas Lietuvoje gali priversti užsienio liudytoją duoti parodymus, ar užsienio valstybės teismas gali priversti Lietuvos jurisdikcijoje esantį liudytoją duoti parodymus ar duoti parodymus tame teisme, priklauso nuo to, ar tarp Lietuvos ir Lietuvos yra dvišalės ir daugiašalės sutartys. Susijusi šalis.

Kadangi Lietuva yra 1954 m. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso ir 1970 m. Hagos konvencijos dėl įrodymų rinkimo civilinėse ar komercinėse bylose, kurios leidžia valstybėms bendradarbiauti renkant įrodymus ir pateikiant dokumentus, šalis, yra jokių problemų dėl to. Liudytojų parodymų priėmimas užsienio teisme. Be to, Lietuvos teismai ES reglamentų įpareigoti bendradarbiauti su bet kuriuo ES teismu vykdant teisingumą. Todėl bet kuris ES teismas gali prašyti Lietuvos teismo įpareigoti jį duoti parodymus.

Kaip tikrinami liudytojai ir dokumentiniai įrodymai iki teismo proceso ir jo metu? Ar galima leisti atlikti kryžminį patikrinimą?

Paprastai liudytojai turi duoti parodymus žodžiu, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti priimtini notaro patvirtinti rašytiniai pareiškimai (192 straipsnis). Civilinio proceso kodeksas (MUP)). Tiek teismas, tiek šalys gali laisvai apklausti liudytoją. Todėl kryžminė apklausa leidžiama.

Jeigu ginčijamas kurio nors rašytinio įrodymo tikrumas, teismas gali paskirti tokį dokumentą remtis kaip įrodymu jo tikrumui įrodyti arba paskirti ekspertą šių įrodymų tikrumui nustatyti (CPK 184 straipsnis).

Trukmė

Kiek laiko paprastai trunka procedūros ir kokiomis aplinkybėmis jas galima paspartinti?

Procedūros paprastai trunka ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Deja, nėra praktinių priemonių pagreitinti bylą, nebent teismo prašoma ją nustatyti anksčiau. Tačiau šis prašymas gali būti neįvykdytas dėl teismuose nagrinėjamų bylų.

Įgyti pranašumą

Kokių kitų veiksmų šalis gali imtis proceso metu, kad įgytų taktinį pranašumą byloje?

Taktika, kaip įgyti pranašumą, kiekvienu atveju skiriasi ir jų yra daug. Labiau būdingi prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įšaldymo nutarimus, prašymai pateikti dokumentus arba prašymai išsaugoti įrodymus. Kita vertus, atsakovas visada gali pareikšti dešimtis pretenzijų ir procedūrinių prieštaravimų, pareikšti priešieškinius ir prašyti gynybos dėl bylinėjimosi išlaidų ar žalos atlyginimo iš ieškinio.

Trečiųjų šalių finansavimo poveikis

Jei trečioji šalis gali padengti bylos išlaidas ir apmokėti nepalankias išlaidas, kokį poveikį tai turės bylai?

Kadangi bylinėjimosi išlaidos Lietuvoje yra palyginti nedidelės, o valstybės rinkliavos (apie 15 000 eurų) vienam įvykiui yra ribojamos, bylinėjimuisi trečiųjų šalių finansavimas nereikalingas. Trečiųjų šalių finansavimas labiau paplitęs arbitražo procesuose ir retai pastebimas bylinėjimosi metu, nors teisinė bazė numato efektyvų trečiųjų šalių finansavimą.

Technologijos poveikis

Kokį poveikį technologijos turi sudėtingoms verslo byloms jūsų jurisdikcijoje?

Nepopieriniai teismo procesai visų rūšių bylose yra paplitę Lietuvoje. Iš tikrųjų dauguma bylų tvarkomos per elektroninę teismų sistemą (dėl to 25 proc. sumažinamos valstybės rinkliavos už teismo proceso inicijavimą, jei procesas vyksta elektroniniu būdu). Jei byla elektroninė, visi su ja susiję dokumentai bus prieinami per elektroninę sistemą. Covid-19 pandemijos metu ir po jos nuotoliniai posėdžiai tapo įprasti ir vis dar vyksta bylą nagrinėjančio teisėjo ir šalių nuožiūra. Liudytojų ar ekspertų parodymai gali būti duodami nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją.

Lygiagreti veikla

Kaip atliekamos lygiagrečios operacijos? Kokių veiksmų gali imtis šalis, kad šiose situacijose įgytų taktinį pranašumą, ir ar šalis gali imtis atskirų atvejų?

Lygiagretus procesas nesustabdo civilinės bylos, nors šalis gali prašyti teismo jas sustabdyti, kol bus baigtas drausminis arba baudžiamasis tyrimas. Šalis gali naudoti lygiagrečius procesus kaip būdą gauti įrodymus ir netgi nurodyti faktus, kurie gali būti kliūtis „pagrindiniam“ ginčui.

Nors patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra išimtinė prokuroro prerogatyva, šalis (nukentėjusieji) savo civilinius ieškinius gali įtraukti į baudžiamąjį procesą, kuris bus nagrinėjamas kartu su nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.