Pekinas kritikavo NATO kaltinimus, kad Kinija meta iššūkį bloko interesams ir saugumui, priešindamasi bet kokiems karinio aljanso bandymams plėsti savo buvimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Antradienį Lietuvos sostinėje Vilniuje dvi dienas truksiančio viršūnių susitikimo viduryje paskelbtame griežtai suformuluotame pareiškime NATO nurodė, kad Kinijos Liaudies Respublika meta iššūkį savo interesams, saugumui ir vertybėms savo „ambicijomis ir prievartos politika“.

„Kinijos Liaudies Respublika naudoja daugybę politinių, ekonominių ir karinių priemonių, kad padidintų savo buvimą pasaulyje ir projektų stiprumą, tačiau lieka miglota apie savo strategiją, ketinimus ir karinę plėtrą“, – sakoma NATO valstybių vadovų pareiškime. .

„Piktybiškos KLR hibridinės ir kibernetinės operacijos, konfrontacinė retorika ir dezinformacija nusitaiko į sąjungininkus ir kenkia koalicijos saugumui.

Kinijos atstovybės prie ES antradienį išplatintame pranešime teigiama, kad pareiškimo dėl Kinijos turinys ignoruoja pagrindinius faktus, iškreipia Kinijos poziciją ir politiką bei sąmoningai diskredituoja Kiniją.

„Mes griežtai tam nepritariame ir atmetame“, – sakė ji.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viršūnių susitikime žurnalistams sakė, kad nors Kinija nebuvo NATO „priešininkė“, ji vis labiau meta iššūkį taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai savo „prievartiniu elgesiu“.

„Kinija vis labiau meta iššūkį taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai, atsisako pasmerkti Rusijos karą prieš Ukrainą, grasina Taivanui ir vykdo didžiulį kariuomenės stiprinimą“, – sakė jis.

Tačiau NATO savo pareiškime neminėjo Taivano.

Taivano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „labai svarbu“, kad Stoltenbergas dar kartą aiškiai išreiškė susirūpinimą dėl saugumo Taivano sąsiauryje.

Ji pridūrė, kad Taivanas yra atsakinga ir demokratiška Indo-Ramiojo vandenyno regiono narė ir nori dirbti su panašiai mąstančiais partneriais, tokiais kaip Europa ir JAV, kovojant su autoritarinių režimų prievarta ir iššūkiais.

Istorija tęsiasi

Dviejų dienų viršūnių susitikime dalyvaus ir kai kurie Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių vadovai.

Antrą kartą prisijungęs Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida siekė priminti kariniam aljansui rūpintis Rytų Azijos pavojais, o Pietų Korėjos prezidentas Yoon Sok-yul siekė glaudesnio tarptautinio saugumo bendradarbiavimo, didėjant Šiaurės Korėjos grėsmėms ir įtampai dėl Kinijos.

Gegužę Kishida pareiškė, kad Japonija neketina tapti NATO nare, nors NATO planuoja įsteigti biurą Tokijuje – pirmąjį Azijoje, kad palengvintų konsultacijas regione.

Kinijos misija pareiškė, kad Kinija griežtai priešinasi NATO „judėjimui į rytus, link Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono“, ir perspėjo, kad bet kokie veiksmai, keliantys grėsmę Pekino teisėms, bus sutikti tvirtai.

„Visi veiksmai, keliantys grėsmę teisėtoms Kinijos teisėms ir interesams, bus sutikti griežtai“, – sakoma pranešime.

Pareiškime NATO nurodė, kad Kinija siekė kontroliuoti pagrindinius technologijų ir pramonės sektorius, kritinę infrastruktūrą, strategines medžiagas ir tiekimo grandines, o Pekinas taip pat panaudojo savo ekonominę įtaką, kad sukurtų strateginę priklausomybę ir padidintų savo įtaką.

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ reagavo ir savo ataskaitoje teigė, kad karai ir konfliktai, kuriuose dalyvauja NATO šalys, rodo, kad blokas kelia „rimtą iššūkį“ pasaulinei taikai ir stabilumui.

„Nepaisant viso jau įvykusio chaoso ir konfliktų, NATO plečia savo čiuptuvus Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, turėdama aiškų tikslą suvaldyti Kiniją“, – nurodė organizacija.