Vystydama novatorišką pažangą, Jidiš knygų centras Jis sukūrė dokumentinį filmą apie gyvą, bet užmirštą jidiš poetą Afromą Sutzkeverį, tikėdamasis suteikti jam didesnį nusipelnytą pripažinimą.

„Kas liks?(Arba „Ver Vet Blaybn?“) Ar pasaulinė premjera šį mėnesį vyks Majamio žydų kino festivalyje. Jos režisieriai Christa Whitney ir Emily Felder panaudojo įvairius retus pirminius šaltinius.

„Tai praėjo tiek daug metų, ir mes dirbome ties tuo”, – sakė Whitney, susipažinęs su 2014 m. Projektu. „Tai labai įdomu, kad galų gale ją išleistume į pasaulį”.

„[Some] Publika jau gali žinoti apie „Avrom Sutzkever“, – pridūrė ji. Manome, kad filmas gali jiems patikti [and] Atskleiskite apie jį naujų dalykų. “Ji taip pat tikisi, kad„ Žmonės, kurie apie jį dar nieko negirdėjo ir niekada nesidomėjo jidiš kalba, šiame filme ras ką nors patrauklaus. Tikimės, kad jie smalsūs ir galbūt patikrins jidiš knygų centro išteklius “.

UMasso Amhersto universiteto absolventas Felderis prisimena pirmą dalyką, kurį sužinojo apie Sutzkeverį, kai atėjo dirbti į jidiš knygų centrą ir išgirdo, kad „Šis žmogus buvo didžiausias Holokausto poetas“.

Sotzkefferio gyvenimas truko beveik šimtmetį ir atspindėjo tos epochos suirutę. Holokausto metu jis ir jo šeima buvo sulaikyti Vilniaus gete. Poetas ir jo žmona Frydek pabėgo ir prisijungė prie revoliucionierių. Vėliau porą sovietai išgelbėjo ir atvežė į Sovietų Sąjungą. Niurnbergo teismo procese jis liudijo prieš Vilniaus geto nacių lyderius, nes filmas parodė jo pasirodymą teisme. Nepaisant karo ar dėl jo, jis toliau rašė poeziją, įskaitant darbą, kuris suteikia filmui pavadinimą.

Filme yra Sotzkefferio anūkės, Izraelio aktorės, vaizdo įrašai Kalderono fėjosGrįžimas į Vilnių, dabartinę Lietuvą. Ji matė tokias svetaines kaip Bunaro miškas1941–1944 metais nacių okupantai ir jų bendradarbiai nužudė 100 000 žmonių, tarp jų – 70 000 žydų. Calderonas taip pat Vilniaus teatre režisavo Sutzkeverio apysakos „Dvynis“ pjesę ir kalbėjo Lietuvos parlamente.

– Kas liks? Tai net filmuota medžiaga apie tai, kaip Sutzkever skaitė savo eilėraščius ir diskutavo apie savo amatą.

„Mums tai buvo taip svarbu, kad pabandėme įtraukti šį nuostabų jo balsą, skaitantį jo paties poeziją, bandydami rasti kuo daugiau klipų, kuriuos galima pamatyti vaizdo įraše, kuriame jis kalba apie savo gyvenimą“, – sakė Whitney.

Filmo kūrėjai atneša įvairaus bendradarbiavimo. Whitney nėra žydas, tačiau domėjosi jidiš kalba, nes Smitho koledže kaip bakalaurė studijavo jidiš literatūrą ir holokausto literatūrą, įskaitant Sutzkeverį. Felderis yra žydas ir kilęs iš aškenazių šeimos. Jos seneliai kalbėjo jidiš kalba. Whitney ir Filder susitiko jidiš knygų centre, kur Whitney yra jo direktorius „Wexler“ žodinės istorijos projektas Filderis baigė UMass Amherst projektą kaip redaktorius ir videografas. Dabar Vakarų pakrantėje besimokanti ji tęsia savo kino karjerą siekdama tapti geologe ir planetos mokslininke.

Kai Whitney pirmą kartą mokėsi jidiš kalbos, kol dirbo lauko darbus jidiš knygų knygoje, ji klausėsi Sutzkefferio eilėraščių kompaktinių diskų apie tolimas keliones po Naująją Angliją. Jo eilėraštis „Šeichas Faughnas(„Batų krepšelis“) ypač ją rezonuoja.

„Tai labai jaudinantis eilėraštis“, – sakė Whitney. Kalbama apie batus, kuriuos nusimetė tie, kurie žuvo per Holokaustą. Eilėraštyje yra ritmas. Beveik girdi, kaip vežimo ratai sukasi beveik kaip traukinys “.

Fielderis pasakė filmo titulinį eilėraštį „Gal mano mėgstamiausias“. Ji apibūdino tai kaip „tuo pat metu labai didingą ir keistai juokingą“.

„Kas liks? Kas liks?” Ne. Eilėraštis Klausia, kaip išversta filme. Eilėraščio pasakotojas paskutinėje eilutėje atsako: „Kas liks? Dievas liks. Ar jums to pakanka?”

Freydke, Rena ir Avrom Sutzkever (mandagumo nuotr.)

„Man šis atsakymas kalba apie žydišką humoro jausmą. Koks rimtas, labai egzistencinis, gražus eilėraštis”, – sakė Fielderis. Tačiau ji pasakė: „Tai yra savotiškas mušimas tuo pačiu metu. Jis per daug žydiškas, beveik neišverčiamas”.

Jidiš knygų centras praeityje kūrė trumpus dokumentinius filmus, tačiau „Kas liks?“ Tai yra pirmasis ilgalaikis veiksmas. Filmo kūrėjai rado pasakotoją iš Harvardo profesorės Ruth Weiss, jidiš ir lyginamosios literatūros tyrinėtojos. Be rastų garso ir vaizdo įrašų, jie įtraukė net paties Sutzkeverio Marco Chagallo ir Franzo Marco kūrinius, įskaitant asmenukę.

Sutzkeveris užaugo ne tik Vilniuje, bet ir Sibire, kur paskutinė paskirties vieta prisidėjo prie jo gyvenimo meilės visą gyvenimą. Šeimai grįžus į Vilną, jis pateikė prašymą tapti menininkų grupe „Jauna Vilna“ („Yung Vilne“). Likimas turėjo kitų planų.

Antrojo pasaulinio karo metu Sutzkeveris ir jo šeima buvo įkalinti Vilniaus gete. Jam ir jo žmonai bėgant 1943 m., Mirė jų naujagimis, kaip ir Sutzkefferio motina.

Sutzkeveriai gyveno skrydyje, kol juos išgelbėjo sovietai. 1945 m. Niurnbergo procese Sutzkiferis buvo vienintelis sovietų liudytojas, pakviestas liudyti žydų vardu, ypač apie Vilnios genocidą, rašoma filme. Vėliau jis paliko Sovietų Sąjungą, kuri taps Izraelio valstybe.

Kaip rodo filmas, Sutzkeverio santykiai buvo sudėtingi su jo naująja šalimi. Jis įkūrė pirmąją jidiš literatūros klasę Izraelyje Di Goldene Keyt ir laimėjo Izraelio premiją 1985 m. Nepaisant to, Izraelio vyriausybė priėmė politiką, kurioje hebrajų kalba buvo palankesnė už jidiš kalbą, o Sutzkever pirmenybę teikė rašymui jidiš kalba. jis beveik pusę amžiaus liko „Di Goldene Keyt“ vadovu, kol 1995 m. nustojo leisti. Filmas parodo, kad dėl ilgo jo nenoro versti savo kūrinius jis galėjo prarasti sąmonę apie jį, skirtingai nuo amžininkų, tokių kaip Isaac Bashevis Singer arba Scholm Ash.

Šiandien filmo kūrėjai tikisi, kad jų filmas atnaujins susidomėjimą „Sutzkever“.

„Tai labai siurreali ir labai žemina“, – sakė Fielderis. „Aš tiesiog prisimenu pradinius pokalbius apie tai, mes abu apie tai diskutuojame. Galiausiai yra kažkas … kad kiti gali linksmintis”. [to] Gaukite išsilavinimą apie jidiš ir sutzkever. Tai taip nuostabu. „

– Kas liks? Majamio žydų kino festivalio ekrano užsklanda iki balandžio 29 d., Kartu su hipotetiniu pokalbiu, kuriame dalyvauja kino kūrėjai Krista Whitney ir Emily Felder, „Aphrom“ anūkė Hadas Calderon ir režisierė Deborah Briggs, įkūrusi meno ir kultūros programas Majamio paplūdimyje „The Betsy“ viešbutyje. Raskite daugiau informacijos Čia.