Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio failo nuotrauka: VCG

Beatodairiškai provokavusi Kiniją, Lietuva „pagalbos“ kreipiasi į Europos Sąjungą. Lietuvos žiniasklaida perdėdavo Lietuvos pašalinimą iš Kinijos elektroninio muitinės deklaravimo sistemos. Atsakydamas į šį klausimą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį pareiškė, kad Baltijos valstybė kreipsis į Europos Komisiją, kad ši problemą išspręstų.

Panašu, kad ES gali nutempti neapgalvota Lietuvos politika. Kad ir koks subtilus ažiotažas iš Lietuvos pusės, kai kas nors nepavyksta prekyboje su Kinija, pirmiausia kalbama apie dvišalius santykius. Dėl nuolatinių Lietuvos provokacijų Taivano klausimu Pekino ir Vilniaus diplomatiniai santykiai buvo sumažinti iki reikalų patikėtinio lygio. Tačiau Lietuvai ir jos įmonėms yra kanalai bendrauti ir spręsti probleminius klausimus su Kinija.

Lietuva savo problemas bando suversti ant ES. Tai akivaizdus žingsnis įtempti ES į dilemą, paveikti Briuselio santykius su Pekinu ir kelti pavojų 27 ES valstybių narių prekybai su Kinija. ES nenori to daryti didesnio reikalo, bet Lietuvai ir JAV kuo netvarkingiau, tuo geriau.

Vašingtonas turi būti nematoma ranka už Vilniaus, nes pati Lietuva neturi „išminties“ kelti tokį didelį triukšmą. Interesų ir geografinės padėties požiūriu skirtumų tarp Kinijos ir Lietuvos nebuvo. Tačiau panašu, kad Vilniaus staigus pyktis prieš antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką yra nulemtas tam tikros jėgos užkulisiuose.

Be akivaizdaus ketinimo panaudoti Lietuvą Kinijos padėčiai pabloginti, JAV į Lietuvą žiūri kaip į įrankį įkalti pleištą Europos Sąjungoje, stengiantis pastūmėti bloką link antikiniško kelio. Dar blogiau, kad Europoje jau daugėja antikiniškų jėgų, pavyzdžiui, Europos Parlamente. Jie trokšta stoti į JAV pusę arba pakartoti JAV raginimus dėl Kinijos politikos.

Europos Sąjunga laikosi vienos Kinijos principo. Tačiau Jungtinės Valstijos tikisi, kad Europos Sąjunga prisijungs prie jos, mesdama iššūkį Kinijai Taivano klausimu, sumaišydama susijusias sąvokas, padarydama proveržį remiant salos vaidmenį tarptautinėje arenoje ir pan.

Lietuva nusprendė maitinti JAV ir nuolat provokuoti Kiniją. Tačiau dabar jis užgrobia Europos Sąjungą, kad padarytų tą patį, ir skaldo regioną. Briuselis tai puikiai žino. Tačiau ji turi bėdų, nes Europos Sąjungoje yra daug skirtingų jėgų ir balsų. O kalbant apie bendrą sąjungos politiką Kinijos atžvilgiu, dėmesys veiksniui – sisteminei konkurencijai – vis didėja.

Jei Lietuvos ir Kinijos diplomatiniame ginče nebus amerikietiško faktoriaus, ES greičiausiai gūžčios pečiais Lietuvos atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į sudėtingas aplinkybes, ES vėliau gali parodyti tam tikrą žodinę paramą Lietuvai, bet be praktinių žingsnių. Europos Sąjunga yra 27 šalių grupė, kurioje kiekvienos valstybės narės interesai skiriasi. Ginčai tarp Kinijos ir ES sutrikdys daugelį bloko šalių, nes tai prieštarauja daugumos ES šalių interesams. Taigi vargu ar Lietuva nueis toli savo antikinišku keliu ar nutemps Europos Sąjungą žemyn. Kaip yra sakę kai kurie stebėtojai, Lietuvos žingsnis yra tarsi užkirstas kelias parduoti Kinijai „Mercedes-Benz“ ar „Airbus“.

Taivano žiniasklaida gyrėsi, kad neseniai Lietuvos parlamente Taivano draugystės grupės lyderio Mato Maldekio kelionėje į Taivano salą metu jis tvirtino, kad Baltijos šalys gali gyventi be „autoritarinių“ rinkų. Šis susisprogdina trenkdamas jam į veidą.

Tiesa, Kinija nėra viena didžiausių Lietuvos prekybos partnerių. Bet jei Lietuva apleis Kinijos rinką, ar JAV susigrąžins visus savo nuostolius? JAV net nedrįsta Lietuvai tokio įsipareigojimo, kaip tik pasirašyti su ja 600 mln. dolerių vertės eksporto kredito sutartį. Tai lašas jūroje. Kai jis bus išleistas, kas bus su Lietuva rytoj – nežinia.

Straipsnį parengė „Global Times“ reporteris, remdamasis interviu su Sun Keiken, Kinijos šiuolaikinių tarptautinių santykių instituto moksliniu bendradarbiu. Nuomonė globaltimes.com.cn