Jameso Webbo sutikimu rasti perspektyviausius gyvybės ženklus kitoje planetoje

Mokslininkai daugiausia dėmesio skiria dimetilsulfido (DMS) aptikimui jos atmosferoje.

James Webb kosminis teleskopas (JWST), galingiausias kada nors paleistas teleskopas, pradės itin svarbią stebėjimo misiją ieškant nežemiškos gyvybės.

Kaip pranešama laikai, Teleskopas sutelks dėmesį į tolimą planetą, skriejančią aplink raudonąją nykštukinę žvaigždę K2-18b, esančią už 124 šviesmečių.

K2-18b patraukė mokslininkų dėmesį dėl savo gebėjimo išlaikyti gyvybę. Manoma, kad tai pasaulis, kurį dengia vandenynai ir maždaug 2,6 karto didesnis už Žemę.

Pagrindinis elementas, kurio mokslininkai ieško, yra dimetilsulfidas (DMS), dujos, turinčios nepaprastą savybę. NASA teigimu, DMS Žemėje gamina tik gyvybė, pirmiausia jūrinis fitoplanktonas.

DMS buvimas K2-18b atmosferoje būtų svarbus atradimas, nors daktaras Niku Madhusudanas, tyrimo pagrindinis astrofizikas iš Kembridžo, perspėja nedaryti skubotų išvadų. Nors preliminarūs James Webb kosminio teleskopo duomenys rodo didelę DMS buvimo tikimybę (daugiau nei 50 %), reikia atlikti tolesnę analizę. Penktadienį teleskopas skirs aštuonias valandas stebėjimui, o po to kelis mėnesius truks duomenų apdorojimas, kol bus gautas galutinis atsakymas.

Žinomo natūralaus, geologinio ar cheminio proceso, kuris generuotų DMS nesant gyvybės, nebuvimas padidina jaudulį. Tačiau net jei tai patvirtinama, didžiulis atstumas tarp K2-18b yra technologinė kliūtis. Keliaujant erdvėlaivio „Voyager“ greičiu (38 000 mylių per valandą), zondui pasiekti planetą prireiktų 2,2 milijono metų.

Nepaisant didžiulio atstumo, James Webb kosminio teleskopo gebėjimas analizuoti planetos atmosferos cheminę sudėtį, atliekant spektroskopinę žvaigždžių šviesos, besifiltruojančios pro debesis, analizę, suteikia naują langą į nežemiškos gyvybės galimybę. Ši misija turi potencialą atsakyti į seną klausimą, ar tikrai esame vieni visatoje.

Būsimi stebėjimai taip pat siekia išsiaiškinti metano ir anglies dioksido buvimą K2-18b atmosferoje, galbūt išspręsdami „trūkstamo metano problemą“, kuri mokslininkus glumina daugiau nei dešimtmetį. Nors teorinis darbas su nebiologiniais dujų šaltiniais tęsiamas, galutinių išvadų tikimasi padaryti per artimiausius keturis ar šešis mėnesius.

READ  Kinija pranešė apie du naujus paukščių gripo H5N6 atvejus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *