Greitosios pagalbos komandos dirbo visą naktį, kad sustiprintų gynybines užtvaras aplink evakuotą žvejų miestelį Grindaviką, lavai iš ketvirtojo ugnikalnio išsiveržimo Islandijos Reikjaneso pusiasalyje nuo gruodžio mėn.

Po kelių savaičių perspėjimų, kad po žeme kaupiasi pusiau išlydyta uoliena, Islandijos meteorologijos biuras (IMO) pranešė, kad išsiveržimas, įvykęs šeštadienį 20.23 val. vietos laiku (2023 m. GMT), žemėje sukūrė maždaug 3 kilometrų ilgio plyšį. Tarp dviejų kalnų.

TJO nurodė, kad lava per naktį daugiausia tekėjo pietuose ir pietryčiuose maždaug kilometro per valandą greičiu ir gali pasiekti vandenyną. Sutvirtinti pylimai ir gynybinės užtvaros, kad „daug platesnis“ lavos dugnas nesugriaus pagrindinio pakrantės kelio.

Sekmadienio vidurdienį mokslininkai teigė, kad srautai šiek tiek sulėtėjo, tačiau jie vis tiek kelia pavojų Grindaviko ir jo apylinkės infrastruktūrai. „Prasidėjus išsiveržimui, seisminis aktyvumas sumažėjo“, – RÚV radijui sakė TJO atstovė Palme Erlendsson.

Kitas TJO ekspertas Einaras Horleifssonas teigė, kad visame mieste valdžios įrengtos užtvaros trukdo ir nukreipia srautus toliau nuo pagrindinių įrenginių, tačiau atskiras srautas geoterminės elektrinės link vis tiek kelia pavojų.

Svartsinji elektrinė, aprūpinanti elektra ir vandeniu apie 30 000 Reikjaneso pusiasalio gyventojų, nuo pat pirmojo išsiveržimo rajone buvo evakuota ir veikia nuotoliniu būdu, o jai apsaugoti buvo pastatytos užtvankos.

Išsiveržimo vieta yra kelios mylios į šiaurės rytus nuo Grindaviko ir maždaug 30 mylių į pietvakarius nuo Islandijos sostinės Reikjaviko. 3800 miestelio gyventojų buvo evakuoti prieš pirmąjį ugnikalnio išsiveržimą pernai gruodį, o nuo to laiko grįžo tik 100.

Šimtai žmonių buvo evakuoti iš netoliese esančio terminio kurorto Mėlynosios lagūnos, vieno populiariausių Islandijos turistų lankomų vietų, nes filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip iš žemės kyla dūmai ir raudonai oranžinė magma, pranešė RÚV.

Magnusas Tommy Gumundssonas, geofizikas, skridęs virš šios vietos sraigtasparniu. Jis pasakė Roofui Jis pridūrė, kad šeštadienio išsiveržimas buvo kol kas galingiausias pusiasalyje, jo plyšys ilgesnis nei ankstesni išsiveržimai, kurie, jo teigimu, buvo „labai aktyvūs“ šeštadienio vakarą.

Pasak pareigūnų, keli gyventojai, grįžę į savo namus Grindavike po paskutinio vasarį išsiveržusio išsiveržimo, dėl kurio daugiau nei 20 000 žmonių nutrūko šiluma, lavai sunaikinus kelius ir vamzdynus, buvo saugiai evakuoti.

Pirmą kartą miestas buvo evakuotas lapkritį, kai po beveik 800 metų Svartsinje ugnikalnių sistemą pažadino daugybė žemės drebėjimų, dėl kurių į šiaurę nuo miesto atsirado dideli žemės plyšiai, kurie galiausiai išsiveržė gruodžio 18 d.

Ta proga miestas buvo išgelbėtas, tačiau sausio 14 d. prasidėjęs antrasis išsiveržimas į jį paleido lavą ir daugelis pastatų buvo sugriauti, nors po pirmojo išsiveržimo sutvirtintos gynybinės sienos sustabdė didžiąją dalį tėkmės.

Trečiasis išsiveržimas vasario 8 d. truko tik valandas, bet apėmė didelį karšto vandens vamzdyną. Nė vienas iš pastarųjų Reikjaneso išsiveržimų neturėjo įtakos vidaus ar tarptautiniams skrydžiams iš Islandijos oro uostų.

Islandija yra vulkaniniame taške Šiaurės Atlanto vandenyne ir yra 33 aktyvių ugnikalnių sistemų namai. Valdžios institucijos turi didelę patirtį kovojant su pasikartojančiais sprogimais. Labiausiai trikdantis pastarojo meto įvykis buvo Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimas 2010 m., dėl kurio Europoje buvo plačiai uždaryta oro erdvė.