Irakas ketvirtadienį išvarė Švedijos ambasadorių, protestuodamas prieš planą sudeginti Koraną Stokholme ir paskatino šimtus protestuotojų šturmuoti Švedijos ambasadą Bagdade ir ją padegti.

Irako vyriausybės pranešime teigiama, kad Bagdadas taip pat iškvietė reikalų patikėtinį Švedijoje, o oficiali Irako naujienų agentūra nurodė, kad Irakas sustabdė Švedijos bendrovės „Ericsson“ leidimą dirbti Irako teritorijoje.

Prieš islamą nusiteikę protestuotojai, tarp kurių yra irakietis imigrantas į Švediją, birželį prie Stokholmo mečetės sudeginęs Koraną, ketvirtadienį paprašė Švedijos policijos leidimo sudeginti Koraną prie Irako ambasados ​​ir gavo iš jos.

Šiuo atveju protestuotojai spardė ir iš dalies sunaikino knygą, kuri, jų teigimu, buvo Koranas, bet po valandos paliko teritoriją jos nepadegę. Musulmonai tiki, kad Koranas, pagrindinis islamo religinis tekstas, yra Dievo apreiškimas.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas sakė, kad ambasados ​​darbuotojai yra saugūs, tačiau Irako valdžia neįvykdė savo pareigos apsaugoti ambasadą.

Irako vyriausybė griežtai pasmerkė Švedijos ambasados ​​sudeginimą, teigiama Irako ministro pirmininko Muhammado Shia al-Sudani biuro pareiškime, kuriame jis paskelbė saugumo pažeidimą ir įsipareigojo apsaugoti diplomatines atstovybes.

Pareiškime teigiama, kad Bagdadas „informavo Švedijos vyriausybę… kad bet koks Šventojo Korano deginimo incidentas Švedijos žemėje pareikalaus nutraukti diplomatinius santykius“.

Sprendimas iškviesti reikalų patikėtinį į Švediją buvo priimtas prasidėjus protestui Stokholme, bet prieš demonstrantams išvykstant nesudeginus Korano.

Bellstromas sakė, kad ambasados ​​šturmas buvo „visiškai nepriimtinas, o vyriausybė griežtai smerkia šias atakas“. Jis pridūrė: „Vyriausybė palaiko ryšius su aukšto lygio Irako atstovais, kad išreikštų mūsų nepasitenkinimą“.

Vašingtone Valstybės departamentas griežtai pasmerkė išpuolį prieš ambasadą ir kritikavo Irako saugumo pajėgas, kurios nesutrukdė protestuotojams įsilaužti į diplomatinį centrą.

Europos Sąjunga taip pat griežtai pasmerkė ataką ir pareiškė laukianti, kad Irakas „greitai priims būtinas saugumo priemones“, kad būtų išvengta tolesnių incidentų.

Šiitų dvasininko Muqtada al-Sadro šalininkai ketvirtadienį paragino surengti demonstraciją, protestuodami prieš antrąjį Korano deginimą Švedijoje per kelias savaites, teigiama su įtakingu dvasininku ir kita Sadrą remiančia žiniasklaida siejamoje „Telegram“ grupėje.

Al Sadras, viena įtakingiausių Irako veikėjų, veda šimtus tūkstančių pasekėjų, kuriuos kartais iškviesdavo į gatves, įskaitant praėjusią vasarą, kai jie užėmė stipriai įtvirtintą Bagdado žaliąją zoną ir kruvinus susirėmimus.

Jis ketvirtadienį stovėjo prie ambasados ​​šturmo ir per spaudos konferenciją sakė, kad Jungtinės Valstijos „neturi teisės smerkti Švedijos ambasados ​​sudeginimo, tačiau turėjo pasmerkti Korano sudeginimą“.

Švedijos vyriausybės galvos skausmas

Keliuose „Telegram“ grupei „One Baghdad“ paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip ketvirtadienį apie 1 val. (trečiadienį 2200 val. GMT) prie Švedijos ambasados ​​besirenkantys žmonės šaukė Sadrą palankius šūkius, o maždaug po valandos šturmavo ambasados ​​pastatą.

Demonstrantai skandavo: „Taip Koranui“.

Vėliau vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip iš ambasados ​​komplekse esančio pastato veržiasi dūmai, ant kurių stogo stovėjo protestuotojai.

Pasak „Reuters“ liudininkų, iki ketvirtadienio aušros ambasados ​​viduje buvo dislokuotos saugumo pajėgos ir ugniagesiams gesinant įsisenėjusias žarijas, iš pastato veržėsi dūmai.

Švedijoje pastaraisiais metais Koranas buvo deginamas kelis kartus, daugiausia tai įvykdė kraštutinių dešiniųjų ir antimusulmonų aktyvistai. Kai kurie gaisrai Švedijoje sukėlė susirėmimus tarp policijos ir musulmonų demonstrantų.

Gaisrai sukėlė pasipiktinimą islamo pasaulyje. Švedijos saugumo tarnybos teigė, kad dėl tokių veiksmų šalis tapo mažiau saugi.

Anksčiau šiais metais policija atmetė kai kuriuos prašymus dėl protesto Korano deginimo, remdamasi saugumo sumetimais, tačiau teismai šiuos sprendimus panaikino sakydami, kad tokius veiksmus gina plataus masto Švedijos žodžio laisvės įstatymai.

Saviraiškos laisvės įstatymus saugo konstitucija ir jų negalima lengvai pakeisti, tačiau vyriausybė pareiškė, kad svarsto teisinius pakeitimus, kurie leistų policijai sustabdyti deginimus viešose vietose, jei jie kelia pavojų Švedijos saugumui.

Gaisrai taip pat apsunkino Švedijos siekį įstoti į NATO. Ir nors Turkija šį mėnesį pareiškė, kad pritars Švedijos prašymui, ankstesnis perdegimas supykdė Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Christersonas kritikavo padegimą ir teigė, kad nors jis buvo teisėtas, bet netinkamas.

(Pranešimai: Taimuras Azhari, Anna Ringström ir Subanta Mukherjee; Papildomi reportažai Johano Ahlanderio ir Marie Mannso Stokholme, Louise Brioche Rasmussen Kopenhagoje ir Ahmedo Rashido Bagdade. Rašo Taimuras Azhari ir Johanas Alanderis. Redagavo Tomas Hoggas / Tom Perry , Lincoln Fest, Bernadette Boehm, William Maclean

Mūsų standartai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.