A Tokia krizė kaip Koronos pandemija reikalauja ryžtingų veiksmų. Europos Sąjunga išleido eurų, 723,8 mlrd Siekdami panaudoti Atkūrimo ir atsparumo priemonę (RRF), kad padėtų Europos ekonomikai atsigauti po Koronos sukelto nuosmukio. Valstybės narės turi pateikti pasiūlymą Europos Komisijai, kad galėtų dalyvauti šiame dideliame grynųjų pinigų maiše. Seriale „Dekarbonizuojant Europą“ tuos planus pakišome po padidinamuoju stiklu.

Pirmoji šalis, 1990 m. paskelbusi nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, Lietuva šių metų pradžioje pasiskelbė nepriklausoma nuo Rusijos dujų. Tuo tikslu Baltijos šalis Klaipėdos terminale padidino suskystintų gamtinių dujų – SGD – importą iš Norvegijos ir JAV. Tačiau Vilnius turi didesnių ambicijų. Iki 2050 m. visa sunaudota elektros energija turi būti pagaminta šalies viduje. Reikia daug nuveikti, ypač atsinaujinančios energijos srityje.

Didėja transporto ir žemės ūkio išmetamų teršalų kiekis

Lietuva gaus 2,2 mlrd. eurų dotacijų Europos Komisija Autorius Palengvinti atsigavimą ir atsparumą. 37,8 procento šios sumos skirta ekologiškiems tikslams, o trečdalis – skaitmeninei pertvarkai finansuoti.

Transporto ir žemės ūkio sektoriai yra atsakingi už didžiausius išmetamųjų teršalų kiekius. Nors dalis ES biudžeto skiriama ekologiškam transportui, į žemės ūkio tvarumą neinvestuojama. Pagal ES Pranešimas, 21 procentas šalies išmetamų teršalų 2019 metais susidarė dėl žemės ūkio veiklos (ES vidurkis – 10 procentų). Tame pačiame dokumente taip pat buvo pabrėžta, kaip dauguma ekonomikos sektorių sumažino išmetamų teršalų kiekį, o priešingai, abu aukščiau išvardyti sektoriai iš tikrųjų padidino šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą.

„Jei nebus imtasi reikšmingų veiksmų, vidutinės trukmės laikotarpiu išmetimai padidės“ VšĮ Žiedinė ūkisApie inovacijos ištakas pasakojo įkūrėjas Domantas Trecivicius. Tai NVO, orientuota į žiedinės ekonomikos skatinimą. „Nematau, kad vyriausybė pateiktų konkrečius sprendimus. Dar nieko konkretaus ant stalo nėra.

Netvarus ūkininkavimas

Iš šių dviejų labiausiai pokyčiams atsparus žemės ūkis. Tracevičius dalyvavo kai kuriuose susitikimuose su departamento ir vyriausybės atstovais. „Tai labai sunki padėtis. Bendroji žemės ūkio politika – BŽŪP – Pažangiau stengtis mažinti išmetamų teršalų kiekį. Tai vertinu kaip Žemės ūkio ministerijos nesėkmę, nes trūksta noro keisti. Sunkiau paskatinti keistis prie naujų požiūrių.

Domantas Tracivicius

Atliekų tvarkymas ir žiedinis ekonomistas

Įkūrė klimato nevyriausybinę organizaciją VšĮ „Žiedinė ekonomika“.

Nepaisant savo dydžio, Lietuva yra tarp 15 didžiausių pasaulio kviečių eksportuotojų – 2021 m. jos vertė – 826,2 mln. „Lobis yra labai stiprus. Žemės ūkio ministras turi aplinkosaugininko praeitį ir dirbo su tvariu žemės ūkiu. Tačiau neatrodo, kad jis nori bendradarbiauti su nevyriausybinių organizacijų sektoriumi ieškant alternatyvų”, – priduria Tracevičius. Žemės ūkio išmetamas ŠESD kiekis. į vieną labiausiai užterštų pasaulio vandenynų Baltijos jūrą. Jis taip pat turi įtakos jūrai.

Austrijos visuomenė sukuria žiedinę energiją iš regeneruojančio žemės ūkio

Austrijoje kiekvienas pilietis gali tapti energijos perėjimo dalimi. Taip nuspręsta Atsinaujinančios energijos plėtros įstatyme (EAG) 2021 m. liepos mėn.

Trūksta įkrovimo infrastruktūros

Ir atvirkščiai, mobilumo skyriuje viskas vyksta šiek tiek greičiau. Lietuvos RRP tvariam transportui skiria 346 mln. 2021 metais Vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, kuriuo siekiama skatinti ekologišką mobilumą. Įgyvendinant iniciatyvą iki 2030 m. bus įrengta 6000 įkrovimo taškų. Vyriausybė subsidijuodavo mažai teršiančių transporto priemonių pirkimą.

„Kol kas subsidijų schema įtakos neturėjo. Įkrovimo infrastruktūra labai silpna. Tikimės, kad su būsimų investicijų pagalba viskas pasikeis“, – sako Tracevičius.

Žingsnis Pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) 2018 metais elektra sudarė tik 1 procentą transporto sektoriuje sunaudojamo kuro. Biokurui tenka 4 proc. „Dauguma biokuru varomų automobilių šalyje naudoja pirmosios kartos degalus. Tikiuosi, kad Europos Parlamentas uždraus naudoti palmių aliejų, gautą iš palmių aliejaus, kuris naikina Pietryčių Azijos šalis. Tačiau antrosios kartos degalai turi potencialo“, – pastebi Tracevičius.

Privačios investicijos skatins atsinaujinančius energijos šaltinius

Tuo tarpu šalis didina atsinaujinančios energijos pajėgumus. Lietuva savo atomines elektrines uždarė 2010 m. Nuo tada didžioji dalis šalyje pagaminamos elektros energijos gaunama iš bioenergijos ir atliekų. Saulės ir vėjo jėgainės nieko neprisideda prie šalies energijos derinio.

Lietuvos RRP atsinaujinantiems ištekliams finansuos 346 mln. Didžioji dalis šių pinigų skirta piliečiams, kad jie savo namuose galėtų įsirengti 10 kilovatų saulės baterijas. Be to, viešosios ir privačios įmonės visoje šalyje įkurs keletą saulės ir vėjo jėgainių.

Jūros vėjo jėgainės Lenkijoje: 28 GW galia

Europos Sąjunga sustiprino savo siekius, kad iki 2030 m. 40–45 procentai visos jos suvartojamos energijos būtų pagaminta iš žaliosios energijos šaltinių. Vėjo turbinos vaidina svarbų vaidmenį.

„Daugelis savivaldybių yra pasirašiusios sutartis dėl atsinaujinančių energijos šaltinių. Mes lenkiame 2025 m. saulės ir vėjo energijos tikslus. Manau, Europa nustebs, kas bus Lietuvoje”, – komentavo Trecivicius.

Geguže, „Green Genius“ – atsinaujinančios energijos įmonė – paskelbė iki 2025 metų šalyje įdiegsianti 700 MW saulės ir vėjo energijos. Netoli Vilniaus bus pastatytas 121 MW vėjo jėgainių parkas jūroje. Europos energetika – Dar viena žaliosios energetikos įmonė. Bendrovė Lietuva 2024 metais ketina investuoti 1,5 milijardo eurų – į vėjo ir saulės energiją – siekdama daugiau nei 1 GW bendros galios.

Nuo importuotojo iki eksportuotojo

Kelyje buvo nustatyti kiti etapai Elektros energija 2050. Iki 2030 metų Lietuva nori perpus sumažinti elektros importą. Vilnius taip pat siekia iki to laiko 70 procentų elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių.

2019 metais vėjo ir saulės energija sudarė 1,8 procento viso energijos tiekimo. Lydgridas – Lietuvos elektros skirstymo operatorius, deklaravo Iki 2021 metų atsinaujinančios elektros energijos kiekis išaugo 45 proc.

„Nežinau, kas nutiks ir kaip tai vystysis. Neabejotinai bus įdomių pokyčių elektros energijos srityje. „Tikiuosi, kad Lietuva bus eksportuotoja jau nuo 2030 m.“, – reziumuoja Trajevičius.

Viršelio paveikslėlis: Klaipėdos terminale SGD tiekiantys laivai