Dėl sparčios infliacijos bendras kainų lygis Estijos ekonomikoje pakilo iki 89 procentų ES vidurkio, sakė „Swedbank“ vyriausioji ekonomistė Tõnu Mertsina.

Praėjusiais metais prekių ir paslaugų, tenkančių vienam gyventojui, kainos Estijoje – namų ūkių faktiškai suvartojamų prekių ir paslaugų, neatsižvelgiant į tai, ar jas pirko ir už jas sumokėjo namų ūkiai tiesiogiai, ar vyriausybės ar ne pelno organizacijos – išaugo iki 91 proc. nei ES vidurkis, kur vartojimo prekių kainos pakilo iki 102 procentų vidurkio, o vartojimo paslaugų kainos pakilo iki 85 procentų vidurkio.

Prekybininkų teigimu, kainų lygiui įtakos turi ir aštri konkurencija Estijos rinkoje.

„Maximos“ generalinė direktorė Kristina Mostunen teigė, kad parduotuvių tinklo kainų lygis Baltijos šalių rinkoje yra palyginamas, o vidutinė tinklo krepšelio kaina Estijoje ir Lietuvoje yra vienoda, o „Maximos“ maisto krepšelis – 8-10 procentų pigesnis. nei Estijoje.

„Dar vienas skirtumas yra tas, kad dėl mažesnių apimčių neefektyvumo vidaus gamintojų kainos čia yra daug didesnės, pirkimų apimtis mažinama, jei vartotojas negali sumokėti didesnės vidaus produkto kainos dėl didesnių sąnaudų, tokių kaip darbo jėga ir energija. Mažėja ir pirkimai, ir vietinių gamintojų gyvybingumas“, – sakė Mostonenas. Čia matome didžiausią potencialią riziką.

Brangios vidaus prekės turi konkuruoti su importinėmis

Pavyzdžiui, skirtingi mokesčių režimai turi įtakos galutinei maisto kainai, – sakė Latvijoje ir Lietuvoje veikiančios bendrovės „Remy“ pirkimų skyriaus vadovas Talis Rakas.

„Viskas prasideda nuo mūsų tiekėjo siūlomos kainos. Kiekvienas prekybos tinklas turi savo strategiją, kuri nustato lūkesčius tam tikroms prekių kategorijoms ir bendradarbiavimui su savo tiekėjais”, – sakė jis.

„Žinoma, svarbios ir rinkos sąlygos. Tai ypač akivaizdu čia, Estijoje, konkurencingiausioje iš trijų Baltijos šalių.

Anot Mostonen, šalis turėtų stengtis išlaikyti vietinius gamintojus, nes parduotuvėse importuotą produkciją galima parduoti daug pigiau. Tuomet kyla klausimas, ar estai nori mokėti dvigubai daugiau už tą pačią vietoje pagamintą produkciją.

Klientai netrukus gali pastebėti vietinių produktų prieinamumo sumažėjimą. Jei valdžia nesikiš, anot jos, mėsa dar labiau pabrangtų, kainuotų tris kartus daugiau nei jautiena iš Lietuvos ar Lenkijos.

Naminiai vaisiai ir daržovės Latvijoje apmokestinami 5 procentų tarifu

Kita vertus, Estijoje pridėtinės vertės mokestis (PVM) toliau didės, sakė Mostonenas ir pridūrė, kad tai lems papildomą kainų augimą, nes bendrovė išnaudojo visas įmanomas sąnaudų mažinimo priemones.

„Dabar čia yra riba. Ką dar galime padaryti, jei mokesčiai padidės? Galutinis vartotojas matys dar vieną kainos padidėjimą”, – sakė ji.

Mustonen teigimu, dėl didesnio rinkos dydžio Latvijos ir Lietuvos gamintojams padėtis yra ne tokia sunki. „Jeigu apimtys nedidelė, gamyba neefektyvi, o vidutinė savikaina 30 procentų didesnė nei produkcijos kaina Latvijoje ir Lietuvoje.

Vartotojai vis dažniau ieško alternatyvų

Ji tęsė, kad padaugėjo reklaminių ir „geriausio iki“ produktų pirkimų.

„Lenkija ir Lietuva gamina vis daugiau pigių prekių, o vartotojai vis dar ieško vertės“, – sakė ji. Dėl to didelė tikimybė, kad kažkada iš lentynų išnyks buitinė produkcija.

Dėl didelių kainų kai kurių kategorijų gaminiai dingo iš parduotuvių lentynų. „Maximos“ atveju Mustonenas pateikė estų galvijų pavyzdį.

Rakas sakė, kad Remy siūlo nuolatines nuolaidas ir akcijas populiariems produktams. „Reikia kažką daryti, kad padėtis būtų ištaisyta. Jei neieškosime priemonių padėti šalies gamintojams ir nedidinsime mokesčių, kainos ir toliau augs, todėl vartotojai turės dvi galimybes: vartoti nesveikus produktus, ieškant pigesnių alternatyvų, arba nedidinti mokesčių. sumažinti jų vartojimą“, – sakė Mostonenas.

–

Sekite ERR naujienas Facebook Ir Twitter Ir niekada nepraleiskite atnaujinimo!