Grįžkite į Naująjį Džersį, kur prasidėjo visata

Už kelių mylių Prinstono universiteto fizikas Robertas Dikas ir jo mokiniai pradėjo tyrinėti sąlygas, kuriomis galėjo atsirasti visata, jei ji iš tikrųjų turėjo pradžią. Jie padarė išvadą, kad bet koks toks didelis sprogimas turi būti pakankamai karštas, kad palaikytų termobranduolines reakcijas milijonų laipsnių temperatūroje, kad būtų galima susintetinti sunkiuosius elementus iš pirmykščio vandenilio.

Jie supranta, kad ši energija vis tiek turi būti. Tačiau visatai plečiantis, pirmykštis ugnies kamuolys atvėso iki kelių Kelvino laipsnių virš absoliutaus nulio, o tai, jų skaičiavimais, kosminę spinduliuotę būtų patekusi į elektromagnetinio spektro mikrobangų sritį. (Grupė nežinojo arba pamiršo, kad prieš dvidešimt metų tą patį skaičiavimą atliko fizikas George’as Gamowas ir jo bendradarbiai Džordžo Vašingtono universitete.)

Daktaras Dickas paskyrė du absolventus – talentingą muzikantą Davidą Wilkinsoną ir teoretiką Jamesą Peeblesą – pabandyti aptikti šias mikrobangas. Kol grupė susirinko nuspręsti dėl veiksmų plano, suskambo telefonas. Tai buvo daktaras Penzias. Kai daktaras Dikas padėjo ragelį, jis kreipėsi į savo komandą. „Vaikinai, mes tiesiog buvome nusitaikę“, – sakė jis.

Abi komandos susitiko ir parašė du straipsnius, kurie buvo paskelbti Astrophysical Journal. „Bell Labs“ grupė aprašė radijo triukšmą, o Prinstono grupė pasiūlė, kad tai gali būti Didžiojo sprogimo šiluma – „Gal kiekviena pusė galvoja, ką mes padarėme, yra teisinga, bet kita gali būti neteisinga“, – sako gydytojas. . Wilsonas pasakė.

„Manau, kad su Arno norėjome palikti atvirą mintį, kad yra kitas šio triukšmo šaltinis“, – pridūrė jis. – Bet, žinoma, tai nepasiteisino.

READ  Augalai gali sugerti daugiau anglies dioksido nei tikėtasi

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *