Prancūzų naikintuvai „Rafale“ kovo 24 d. buvo pastebėti lėktuvnešyje „Charles de Gaulle“ prie Atėnų krantų. „Svarbiausia karinė jėga ES yra skirta ginti mūsų šalį karo atveju“, – sako autorius. [AP]

Graikija, Rumunija, Lenkija ir Lietuva ragina Europos Komisiją ES skolos taisyklėse skirti ypatingą dėmesį gynybos išlaidoms, kad padėtų atsilaisvinti karinėms investicijoms, reikalingoms po Rusijos invazijos į Ukrainą, rašoma dokumente.

ES finansų ministrai šeštadienį pradės diskusijas, kaip pakeisti fiskalines taisykles, kad jos būtų pritaikytos prie popandeminės tikrovės – didelės valstybės skolos ir milžiniškų investicijų, reikalingų kovai su klimato kaita.

Susitikimui parengtame dokumente keturios šalys teigė, kad ES taisyklės, iš pradžių skirtos riboti vyriausybės skolinimąsi siekiant apsaugoti euro vertę, turėtų padėti reaguoti į grėsmes ES suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

„Susirūpinimas bendruoju gėriu, laisve ir saugumu, plačiai suprantamas, turėtų nedelsiant pakeisti atskirų valstybių narių gynybos išlaidų traktavimą“, – rašė keturios šalys bendrame dokumente, kurį peržiūrėjo Reuters.

Vokietija prieštarauja atskirų sektorių, kuriems taisyklėse turėtų būti taikomas ypatingas režimas, išskyrimui, tačiau Komisija parodė tam tikrą supratimą apie tokį požiūrį.

„Atėjo laikas į vaizdą įtraukti išlaidas gynybai“, – anksčiau šią savaitę sakė ES vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas ir pridūrė, kad diskusijos dėl ES skolos taisyklių pakeitimų turėtų vykti „be kliūčių“.

„Nuo euro zonos sukūrimo Europos šalys sukaupė 1,3 trilijono eurų gynybos išlaidų deficitą, palyginti su 2% BVP tikslu (išlaidos, reikalingos narystei NATO)“, – sakė Bretonas, matyt, turėdamas omenyje Vokietiją. Ilgą laiką NATO buvo mažiau nei pageidaujama.

„Jei kiekviena šalis būtų įvykdžiusi savo investicijų į gynybą tikslus, jų skolos lygis būtų padidėjęs bent keliolika BVP procentinių punktų“, – sakė jis.

Per trumpą laiką Komisija šalies išlaidas gynybai turėtų laikyti švelninančiu veiksniu, atsižvelgdama į drausmines priemones šaliai, kurios deficitas viršija ES nustatytą 3 % BVP ribą.

Ilgainiui ES turėtų įvesti deficito panaikinimą, panašų į tą, kuris buvo įvestas 2011 m., įgyvendindama pensijų reformas.

Toks atsisakymas leidžia vyriausybei išvengti deficito mažinimo įsipareigojimų, jei jos įgyvendinama struktūrinė reforma padidina išlaidas dabar, bet tikimasi, kad vėliau bus sutaupyta ir pagerėtų viešieji finansai.