Gorbačiovo era ir Sovietų Sąjungos žlugimas

Sovietų prezidentas Michailas Gorbačiovas Rusijos parlamente spaudžia ranką Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui po nesėkmingo bandymo perversmo prieš Gorbačiovą 1991 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje. REUTERS/Gennady Galperin/Failo nuotr

Prisiregistruokite dabar, kad gautumėte neribotą nemokamą prieigą prie Reuters.com

Rugpjūčio 30 d. (Reuters) – Pateikiame kai kurių svarbiausių įvykių per beveik septynerius metus, kai antradienį, būdamas 91 metų amžiaus, valdžią valdė Michailas Gorbačiovas, Sovietų Sąjungoje. Skaityti daugiau

1985 m. kovo mėn. – Michailas Sergejevičius Gorbačiovas, jauniausias 54 metų politinio biuro narys, po Konstantino Černenkos mirties tapo Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Jis inicijuoja perestroikos (restruktūrizavimo) ir glasnost (atvirumo) programą, siekdamas ištraukti šalį iš politinio ir ekonominio sąstingio.

1985 m. lapkritis – Gorbačiovas ir JAV prezidentas Ronaldas Reiganas surengė pirmąjį viršūnių susitikimą Ženevoje; Gorbačiovas sako, kad „labai optimistiškai“ žiūri į atgrasymą ir būsimą ginklų mažinimą.

Prisiregistruokite dabar, kad gautumėte neribotą nemokamą prieigą prie Reuters.com

1986 m. balandis – Černobylio atominiame reaktoriuje įvykęs sprogimas per Europą nuskandino radioaktyvų debesį. Sovietų pareigūnai tai pripažįsta po trijų dienų, sukeldami abejonių dėl glasnost.

1986 m. gruodis – disidentų judėjimo tėvas daktaras Andrejus Sacharovas buvo paleistas iš tremties, paskambinus Gorbačiovui – vienam iš šimtų politinių ir religinių disidentų, paleistų jam valdant.

1987 m. gegužė – jaunas vokietis Matthias Rust lengvuoju lėktuvu Cessna iš Helsinkio į Maskvos centrą skrido, nepaisydamas sovietų oro gynybos ir nusileido Raudonojoje aikštėje. Gorbačiovas pradėjo šalinti aukščiausius saugumo pareigūnus.

1987 m. spalis – iškilus Rusijos reformatorius Borisas Jelcinas, susirėmęs su Gorbačiovu dėl perestroikos tempo, pasitraukė iš valdančiojo politinio biuro.

1987 m. gruodžio mėn. – Gorbačiovas ir Reiganas Vašingtone pasirašė pirmąją branduolinio nusiginklavimo sutartį. Visos sovietų ir amerikiečių tarpžemyninės balistinės raketos turi būti pašalintos.

READ  Lietuva nugalėjo Ispaniją; Australija kovojo; Slovėnija užrašė istoriją

1988 m. spalis – Gorbačiovas įtvirtino valdžią tapdamas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Nacionalinės asamblėjos, pirmininku.

1989 m. vasaris – baigėsi devynerius metus trukęs sovietų karinis įsitraukimas į Afganistaną. Nepriklausomybės judėjimai įsibėgėja Baltijos respublikose, Gruzijoje ir Ukrainoje.

1989 m. kovo mėn. – Sovietų Sąjungoje įvyko pirmieji daugelio kandidatų rinkimai, kuriuose buvo išrinktas Liaudies deputatų kongresas. Daugelis svarbių senosios gvardijos komunistų pralaimėjo nepriklausomiems, o separatistai laimėjo daugumą Baltijos respublikose – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

1989 m. lapkritis – liaudies revoliucijos nuvertė komunistų vyriausybes Rytų Vokietijoje ir kitose Rytų Europos dalyse. Sovietų Sąjunga nebandė įsikišti, nes jos palydoviniai režimai žlugo.

1989 m. gruodis – viršūnių susitikime Maltoje Gorbačiovas ir JAV prezidentas George’as H.W. Bushas pasveikino Šaltojo karo pabaigą.

1990 m. vasaris – Komunistų partija atsisakė savo tvirto valdžios monopolio. Parlamentas sutinka Gorbačiovui suteikti vykdomąjį prezidentą, o tai labai padidina galias. Reformų šalininkai rengia didžiulius mitingus visoje Sovietų Sąjungoje.

1990 m. spalis – Rytų ir Vakarų Vokietija susivienijo po intensyvių šešių valstybių derybų, kuriose Gorbačiovas vaidina pagrindinį vaidmenį. Sovietų parlamentas patvirtino planą atsisakyti komunistinio centrinio ekonomikos planavimo ir pakeisti rinkos ekonomiką. Gorbačiovas yra Nobelio taikos premijos laureatas.

1990 m. lapkritis – Parlamentas įgaliojo Gorbačiovą leisti dekretus beveik visose viešųjų reikalų srityse. Pirmasis Gorbačiovo pasiūlytas Sąjungos sutarties projektas suteikia didelių įgaliojimų 15 respublikų, tačiau keturios – Latvija, Lietuva, Estija ir Gruzija – atsisako pasirašyti.

1991 m. sausis – kariai sutriuškino nepriklausomybės šalininkų demonstracijas Baltijos šalyse, žuvo 14 žmonių Lietuvoje ir 5 Latvijoje.

1991 m. kovo mėn. – referendumas surinko didžiulę daugumą už tai, kad Sovietų Sąjunga būtų išsaugota kaip „atnaujinta „lygių suverenių respublikų federacija“, tačiau šešios respublikos boikotavo referendumą.

READ  Geriausios naujos Europos kelionės traukiniais 2023 m. | kelionė traukiniu

1991 m. balandis – panaikintas Rytų Europos šalių Varšuvos paktas.

1991 m. birželis – Borisas Jelcinas išrinktas Rusijos prezidentu.

1991 m. rugpjūčio 19 d. – Gorbačiovo pavaduotojas Genadijus Janajevas, remdamasis bloga sveikata, perėmė komunistinės chuntos vadovo pareigas. Kai kuriose vietovėse paskelbta nepaprastoji padėtis. Estijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę.

Rugpjūčio 21 d. – režimas buvo nuverstas, sugriovė konservatorių frakciją centre ir suteikė didelį postūmį separatistams respublikose. Latvijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę.

Rugpjūčio 24 d. – Gorbačiovas atsistatydino iš komunistų partijos vadovo pareigų, įsakė valstybei konfiskuoti jos turtą, uždraudė dalyvauti visose valstybinėse organizacijose ir rekomendavo ją paleisti. Ukrainos parlamentas paskelbė nepriklausomybę. Per kelias savaites tą patį padarė visi, išskyrus Kazachstaną ir Rusiją.

Rugsėjo 6 d. – Sovietų Sąjungos Aukščiausioji Asamblėja pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. Kongresas panaikina 1922 m. Sąjungos sutartį ir suteikia įgaliojimus laikinajai valdžiai, kol bus pasirašyta savanoriškos suverenios sąjungos sutartis.

Lapkričio 16 d. – Rusija perėmė beveik visų sovietų aukso ir deimantų atsargų ir naftos eksporto kontrolę. Tada paskelbia apie ūkio ministerijų perėmimą.

Gruodžio 8 d. – Rusija, Ukraina ir Baltarusija paskelbė Nepriklausomų valstybių sandraugą. Iš pradžių jis atsisako atsistatydinti protestuodamas prieš naująją tvarką. Pamažu jis priima tai, kas neišvengiama.

1991 m. gruodžio 25 d. – Gorbačiovas atsistatydino iš Sovietų Sąjungos vadovo pareigų, kuri kitą dieną oficialiai iširo.

Prisiregistruokite dabar, kad gautumėte neribotą nemokamą prieigą prie Reuters.com

Marko Trevelyano reportažas Londone Montavo Matthew Lewisas

Mūsų standartai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *