Gintaras Rinkevičius: LVSO koncertų salės atidarymas – didžiulis įvykis Lietuvos muzikos kultūrai – MadeinVilnius.lt

Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui vadovauja meno vadovas ir prezidentas. Dirigentas Gintaras Rinkevičius pranešė, kad šį pavasarį grįš namo. Po beveik 2,5 metų trukusios rekonstrukcijos kovo 16 ir 17 dienomis orkestras ruošiasi istoriniam įvykiui – duris atvers naujausia ir vienintelė Lietuvoje LVSO koncertų salė, skirta specialiai simfoninei muzikai. „Tikrai galime teigti, kad tai šiuo metu geriausia koncertų salė Lietuvoje“, – sakė G. Rinkevičius. Šia ypatinga proga su dirigentu kalbamės apie naująją koncertų salę, jos svarbą istorijos kontekste ir orkestro ateities planus.

— Maestro Turbūt ne visi žino, kad LVSO koncertų salė – naujasis buvusios konferencijų salės Vilniuje pavadinimas. Kodėl nusprendėte jį pakeisti?

— Jei prisiminsime istoriją, 1984 metais Vilniaus centre buvo pradėtas statyti pastatas, kuris turėjo tapti Komunistų partijos politinio ugdymo namais. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę gavo Vilniaus kongresų rūmų pavadinimą. 1999 metais Vyriausybė mūsų orkestrui perdavė teisę naudotis Atstovų rūmais. Esu tikrai labai dėkingas Gediminui Kirkeliui ir tuometiniam vidaus reikalų ministrui Guise Bernatouniui už tai, kad suprato mūsų norus ir poreikius ir suteikė šią salę simfoniniam orkestrui. Tai buvo didelė dovana Lietuvos kultūrai ir didelis džiaugsmas mums, nes po dešimties orkestrinio gyvenimo metų pagaliau turėjome savo salę. Tačiau galite įsivaizduoti, kad šis pastatas niekaip nepritaikytas koncertinei veiklai. Pirmą kartą tuo metu koncertavome naujoje, dar nebaigtoje statyti salėje, kurioje buvo iš plokščių sumūryta scena ir ant betoninių grindų pastatytos plastikinės kėdės. Tačiau labai džiaugėmės savo sale ir stengėmės ją kuo labiau pritaikyti koncertuoti. Kadangi tuo metu, ačiū Dievui, komunistų partijos nebeliko, išliko neutralus pastato pavadinimas – Vilniaus kongresų rūmai, nors juose per visus tuos metus nebuvo surengtas nė vienas kongresas. Dabar, kai padarėme labai didelę rekonstrukciją, kai akustika pasikeitė į gerąją pusę ir, žinoma, iš esmės pasikeitė salės išplanavimas ir dizainas, ši salė nebėra konferencijų salė, o tikra aukščiausios klasės koncertų salė. lygiu. Kadangi jame įsikūręs Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadinsime jį LVSO koncertų sale.

READ  Visų žvilgsniai krypsta į Saudo Arabiją, kai šmėžuoja „Raudonosios jūros“ bokso mūšis

— Dėl naujos LVSO koncertų salės atidarymo norime grįžti į pradžią. Kur orkestras repetavo ir grojo pirmąjį gyvavimo dešimtmetį?

– Kai buvo kuriamas orkestras, tuometis Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Velikis pasakė posakį: „Turi karves, o tvarto neturi“. Tokia buvo mūsų pradžia. Įkurtas Jaunimo simfoninis orkestras po kelerių metų tapo Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, tačiau dešimt metų neturėjome savo salės. Blogiausia, kad visą tą laiką neturėjome nuolatinių treniruočių patalpų. Iš pradžių treniruojamės Vilniaus universitete MK Čiurlionio gatvėje esančioje Didžiojoje salėje, o vėliau į Žygimantő gatvę buvo perkelta Aukštųjų ir specialiųjų mokslų ministerija, vadovaujama ministro Henriko Szapoliu. 6 kambariai. Tačiau mokymo salė ten buvo nedidelė, pastatui nuolat reikėjo kapitalinės priežiūros ir remonto. Esame koncertavę įvairiose vietose – Senajame operos teatre, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, labai retai – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, gastroliavome ir užsienyje. Džiaugiuosi, kad dabar mus su Filharmonija sieja gražūs ir draugiški santykiai. Esu labai dėkingas Lietuvos nacionaliniam orkestrui ir jo vadovei Rutai Bruševičini, Valdovų rūmams ir jų vadovui Vidui Dolinskui, kad galėjome koncertuoti šiose salėse rekonstruojant LVSO koncertų salę.

— 1999 Orkestras pagaliau gauna namus – Kongresų rūmus Vilniuje. Ar prisimeni, kiek buvo valanda? Taigi, kaip vyko atsiskaitymas?

-Jausmai buvo tokie švieži ir tokie džiaugsmingi. Pirmajame koncerte Kongresų rūmuose kartu su Latvijos choru atlikome L. van Beethoveno „Missa Solemnis“. Salė dar nebuvo iki galo užbaigta, todėl turėjome laiko šiek tiek patobulinti, kad ji būtų tinkamesnė koncertams. Tačiau salės lubos buvo labai žemos, tad garso tuo metu ženkliai pakeisti negalėjome. Per daugiau nei dvidešimt metų salė visiškai susidėvėjo. Juolab kad visą tą laiką Kongresų rūmuose virė itin intensyvus kultūrinis gyvenimas – ir koncertinė veikla, ir operos pasirodymai su Dalia Ebelhauptaite ir „Vilnius City Opera“ grupe.

READ  Christine Opolis, Gastonas Rivero ir Justina Gringet vadovaus Lietuvos nacionalinei operai 2023-24 sezonui

— Pastaraisiais metais orkestras taip pat susidūrė su daugybe iššūkių. Šiemet, daugiau nei pustrečių metų perstatęs ir apkeliavęs kitas koncertų sales, orkestras pagaliau grįžta į savo namus. Kaip jautiesi šį kartą? Kokie jausmai artėjant salės atidarymui?

– Tiesą sakant, jausmai patys geriausi – pagaliau galime groti tikroje koncertų salėje, kurioje gražiai skamba muzika. Varpų grožis turėtų pasigirsti simfoniniame koncerte, o naujoje LVSO koncertų salėje klausytojai tai tikrai galės patirti. Tiesa, dar laukia antrasis rekonstrukcijos etapas, kurio metu bus įgyvendintos įvairios energinio efektyvumo priemonės: bus apšiltintos pastato išorės sienos, apšiltintas stogas, pakeisti langai, muzikantų praktikos kabinetai. būti suremontuotas.

— Specialiai simfoninei muzikai pritaikytą akustiką LVSO koncertų salėje sukūrė Lietuvos įmonė „Akustika Plius“, kuriai patarė akustikos konsultantų komanda iš Vokietijos, vadovaujama prof. Wolfgango Ahnerto daktaras Maheris. Kodėl ne kiekvienoje salėje yra tinkamas simfoninis orkestras?

— Koncertų salės projektavimas prasideda nuo akustikos. Siekiant sukurti simfoninei muzikai tinkamą akustiką, salėje įrengtos specialios medžiagos, kurios gerai atspindi garsą, o interjero elementų pagalba formuojami garso atspindžiai, kad garsas skambėtų tolygiai visoje salėje ir patalpoje. Klausytojai harmoningai girdi visus instrumentų derinius. Natūralios akustikos ir mikrofono lyginti negalima. Akustika yra rimtas mokslas, todėl ir moka daug pinigų. Tačiau tai, kad turime puikiai rekonstruotą LVSO koncertų salę, nereiškia, kad Lietuvai nereikia Nacionalinės koncertų salės. Noriu pabrėžti, kad kultūra ir muzikinė kultūra yra labai svarbi šalies dalis. Jei tai pamiršime, mūsų tauta tiesiog išnyks.

— LVSO koncertų salės atidarymo koncerte ruošiate klasikinės muzikos aukso fondo šedevrą – G. Mahlerio Aštuntąją simfoniją. Kūrinys įspūdingas tiek apimtimi, tiek mintimi. Ar galite plačiau apie tai papasakoti mūsų skaitytojams?

— Yra kūrinių, kurie, mano manymu, yra amžinybės darbai ir kurie bus svarbiausias žmonijos paveldas tol, kol egzistuos pasaulis. Tą patį galėčiau pasakyti apie Van Bethoveno Devintąją simfoniją ir G. Mahlerio Aštuntąją simfoniją, taip pat G. S. Bacho „Requiem“ ar G. Verdi „Requiem for the Dead“. Kadangi naujos salės atidarymas yra didelis įvykis mums ir, manau, visai Lietuvos muzikinei kultūrai, nusprendžiau šiai progai pasirinkti G. Mahlerio Aštuntąją simfoniją. Tai labai didelė ir labai graži simfonija, turinti gilių filosofinių idėjų. Jame – didžiulis simfoninis orkestras, trys chorai ir aštuoni solistai. Esu įsitikinęs, kad šis kūrinys puikiai tinka tokiam oficialiam LVSO koncertų salės atidarymui. Kovo 16 ir 17 dienomis grosime trečią kartą orkestro istorijoje – pirmą kartą J. Mahlerio Aštuntąją simfoniją grojome 1994 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kai orkestrui buvo penkeri metai. senas, antrą kartą – 2009 m. Jau Kongresų rūmuose Orkestro dvidešimtmečio proga.

READ  CBD nurodė sumokėti 2 milijonus dolerių Clintui Eastwoodui

– Ar atidarius naują koncertų salę planuojate keisti orkestro repertuare? Galbūt turite kokių nors neįgyvendintų ateities planų ar svajonių, kuriuos galite įgyvendinti naujoje erdvėje?

— Visais laikais, nepaisant turimų sąlygų, stengėmės įgyvendinti ambicingus kūrybinius sumanymus, atlikdami įdomius ir naujus įvairių žanrų, laikotarpių ir krypčių kūrinius – nuo ​​klasicizmo iki romantizmo, modernizmo ir dodekafonijos. Rasti muzikos kūrinį, kurio dar neatlikome, darosi vis sunkiau, tačiau tikiu, kad ir toliau klausytojams pateiksime įdomų repertuarą, kuris naujoje salėje skambės visiškai naujai. Į naująją salę galėsime pasikviesti dar daugiau tarptautinių žvaigždžių, tad tikimės, kad nuo šiol klausytojai galės patirti visiškai kitokio lygio simfoninės muzikos patirtį.

LVSO koncertų salės atidarymo šventė 2024 metais vyks kovo 16 ir 17 dienomis 19 val. Dirigentas – maestro Gintaras Rinkevičius. Bilietai platinami per LVSO koncertų salės kasą ir Bilietai.lt. Orkestro generalinis rėmėjas yra „Embank“, o rėmėjas – advokatų kontora „Cobalt“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *