Tautų priešiškumą ir draugystę pirmiausia apibrėžia valdžios institucijos. Bendruomenių nuomonė šiuo klausimu labai dviprasmiška. Jiems įtakos turi daug veiksnių ir veikėjų. Valdžios institucijos daro įtaką visuomenės nuomonei ir atvirkščiai. Demokratinėse ir nedemokratinėse valstybėse institucijos negali ignoruoti to, kaip piliečiai suvokia pasaulį už nacionalinių sienų.

Rygos Stratis universitetasSu bendradarbiavimu Rygos geopolitinių studijų centras, 2022 m. liepos mėn. vykusiame nacionaliniame reprezentaciniame referendume buvo ištirta Latvijos visuomenės nuomonė šiuo klausimu. SKDS tyrimų centras. Apklausa pasiekė 1020 respondentų akis į akį interviu visoje šalyje. Respondentų buvo paprašyta įvardinti penkias draugiškas šalis ir tiek pat draugiškų šalių iš iš anksto sudaryto sąrašo: Baltarusija, Kanada, Estija, Suomija, Prancūzija, Gruzija, Vokietija, Lietuva, Kinija, Lenkija, Rusija, Švedija, Ukraina ir kt. Jungtinė Karalystė ir JAV. Remiantis turima erdve, anketa apima geografiškai artimiausias Latvijos kaimynes ir nuolatines Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nares. Vokietija kartu su Kanada, vadovaujančia daugianacionalinėms NATO pajėgoms Latvijoje, buvo įtraukta į vieną iš ES stiprybių. Tiek Ukraina, tiek Gruzija buvo Rusijos karinės agresijos aukos, abi jas stipriai remia Latvija.

Draugystės apibrėžimas

Draugiškos šalys pagal informuotus atsakymus yra Estija (69,2%) ir Lietuva (65,3%). (Procentai nurodo respondentų, įvardijančių atitinkamą šalį draugiškų ar mažiausiai draugiškų šalių penketuke, dalį). Abi Baltijos kaimynės, palyginti su kitomis šalimis, gerokai lenkia. Kitos šalys po Lenkija ir trečia iš viso (30,2 %), JAV (27,3 %), Ukraina (26,2 %), Jungtinė Karalystė (24,1 %) ir Švedija (20,9 %). Kitas šalis paminėjo mažiau nei 20 proc.

Kitame spektro gale mažiau draugiškų tautų sąrašas yra labiau nesubalansuotas – aiškus trejetukas gerokai lenkia visas kitas. Trys mažiausiai draugiškos šalys, respondentų nuomone, yra Rusija (70,5%), Baltarusija (53,7%) ir Kinija (29%). Kitos sąraše esančios šalys gerokai atsilieka; Tiesą sakant, nė vienas nepasiekė 20 proc.

Kaip ir tikėtasi, tarp latviškai kalbančių respondentų (n=634) ir rusakalbių (n=384) buvo tam tikrų – nors ir ne esminių – skirtumų. Nors nė viena grupė nėra vienalytė, panašios apklausos rodo skirtumus tarp etninių grupių, ypač užsienio ir saugumo politikos srityse.

Įdomu tai, kad draugiškų ir mažiausiai draugiškų šalių sąrašai abiejose grupėse buvo labai panašūs. Tarp latviškai ir rusakalbių mažiausiai draugiškų šalių trejetukas sutampa: Rusija, Baltarusija ir Kinija. Tačiau akcentai skiriasi. Daugiau latviškai kalbančių nei rusakalbių šias šalis pavadino nedraugiškomis: Rusiją į sąrašą įtraukė 85,5% latviškai kalbančių ir 46,5% rusakalbių; 67% latviškai kalbančių Baltarusijoje ir 32,3% rusakalbių; ir 33,1 % latviškai kalbančių ir 22,5 % rusakalbių Kinijoje.

Draugų sąraše Estija ir Lietuva užėmė pirmąją vietą tarp latviškai ir rusakalbių: tarp latviškai kalbančiųjų Estiją įvardijo 75,8% respondentų, Lietuvą – 70,7%, o tarp rusakalbių – 58,7% ir 56,7%. Amerika gavo vieną iš labiausiai skaldančių įvertinimų. Ji buvo trečia draugiškiausia šalis tarp latviškai kalbančių (33 proc.), bet tik septinta tarp rusakalbių (18,1). Lenkija užėmė trečią vietą su 27,1 % rusakalbių.

Suderinama politika ir nuotaikos

Šios apklausos sudaryti draugiškų šalių sąrašai dažnai sutampa su oficialiomis Latvijos pozicijomis. Kitos dvi Baltijos valstybės – Estija ir Lietuva – yra glaudūs Latvijos bendradarbiavimo partneriai įvairiose politikos srityse – NATO ir ES bei už jos ribų. Lenkija, JAV ir Jungtinė Karalystė yra artimos strateginės užsienio ir saugumo politikos partnerės. Latvijos valstybės institucijos labai palaiko Ukrainą jos kare su Rusija.

Kita vertus, Rusija tradiciškai buvo saugoma Latvijos valstybės institucijų kaip pavojaus nacionaliniam saugumui šaltinis. Tačiau nuo 1990-ųjų to pakeitimo vertybiniais popieriais intensyvumas svyravo. Kai kuriais momentais – ypač 2000-ųjų pabaigoje – atrodė, kad ekonominio bendradarbiavimo naudos impulsas nusveria riziką (trumpa išimtis buvo 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karas). Dvišaliai santykiai labai pablogėjo po Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje 2014 m. Tačiau Rusijos įvaizdis buvo visiškai sugriautas 2022 m., visapusiškai įsiveržus į Ukrainą. Latvijos parlamentas (Saima) oficialiai paskyrė Rusiją bendrininkavimas vykdant genocidą balandis ir pan Valstybė terorizmo rėmėja Rugpjūčio mėnesį. Tai tik du labai simboliniai pavyzdžiai iš ilgo Latvijos veiksmų prieš Rusiją sąrašo.

Baltarusiją Latvija laiko parija dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir žiaurių jos pačios piliečių represijų bei imigrantų ginklavimosi Latvijos pasienyje. Tuo tarpu oficiali Latvijos pozicija Kinijos atžvilgiu viešai ne tokia ryški. Nepaisant to, dabar ji suvokiama kaip autoritarinė valstybė, kuri kelia daugiau pavojų nei galimybių. Latvijos sprendimą paspartino tyli Kinijos parama Rusijai dėl Ukrainos konflikto. Grąžink Taip pat žinomas kaip 16+1 ir 17+1 bendradarbiavimo formos, iš bendradarbiavimo tarp Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių.

Nors tai reprezentatyvi šalies mastu, tai yra vienkartinė apklausa. Apibendrinant rezultatus reikia būti atsargiems. Tačiau referendumo rezultatai leidžia teigti, kad oficiali Latvijos užsienio ir saugumo politika gerai rezonuoja visuomenėje. Nors gyventojų skaičius tarp latvių ir rusakalbių regionų skyrėsi, skirtumai čia buvo mažesni, nei galima tikėtis.

Šiame straipsnyje išsakytos nuomonės yra autoriaus ir nebūtinai atspindi Užsienio politikos tyrimų instituto – nepartinės organizacijos, siekiančios publikuoti argumentuotus, į politiką orientuotus straipsnius apie JAV užsienio politiką ir nacionalinį saugumą – poziciją. Prioritetai.