FNE kalbėjosi su prezidente Dita Rietuma Latvijos nacionalinis kino centras, Apie tai, kaip pandemija pakeitė Latvijos kino situaciją, kuri pastaraisiais metais klesti dėl didesnio finansavimo ir sėkmingos vietos gamybos kino teatruose.

Dita Rietuma yra nusiteikusi optimistiškai, nepaisant to, kad 2021 m. spalio 21 d. Latvijoje buvo įvestas karantinas, o iki 2021 m. lapkričio 15 d. galiojo daugybė apribojimų dėl padaugėjusių naujų COVID-19 atvejų. Dėl to visos kultūros įstaigos, įskaitant kino teatrus, buvo priverstos užsidaryti ir Tarptautinis Rygos kino festivalis, 2021 m. spalio 14–24 d., prisijunkite. Be to, Latvijos nacionaliniai kino apdovanojimai, kuris iš pradžių buvo numatytas 2021 m. lapkričio 11–14 d., nukeltas į 2022 m. vasario 24–27 d.

Kaip apibūdintumėte vietinio kino būklę šiais laikais?

Ditta Rituma: Paskutinis 2018-2020 metų laikotarpis Latvijos kinui buvo itin sėkmingas. Latvijos kasose šiais metais dominavo nacionaliniai filmai. Pavyzdžiui, 2018 m. penki populiariausi Latvijoje filmai buvo šalies gamybos. Latvių filmai buvo vieni žiūrimiausių 2019 m., taip pat 2020 m., kai prasidėjo epidemija.

Deja, epidemijos įtaka kino teatrų lankomumui buvo jaučiama, o Latvijoje kino teatrai ilgą laiką buvo uždaryti, todėl sutriko filmų rodymo ir platinimo procesas. Žinoma, nesame išskirtinėje situacijoje, visos Europos šalys jaučia pandemijos padarinius filmų eksponavimui ir platinimui. Tačiau labai svarbus filmų platinimo kino teatruose ir internetinėse platformose klausimas bei galimų kino industrijos verslo modelio pokyčių klausimas. Vis dar yra daugiau klausimų nei atsakymų. Aišku viena – gyvename esminių pokyčių laikais.

FNE: Kaip matote latvių kiną po penkerių metų?

Ditta Rituma: Pastaraisiais metais Latvijos kinas išsiskiria ryžtu vystytis ir augti. Pažymėtina, kad finansavimas filmų gamybai Latvijoje pastaraisiais metais išaugo kelis kartus. Pavyzdžiui, 2012 metais buvo tik 1,5 milijono eurų, 2017 metais jau 9,7 milijono eurų, 2020 metais – 8,4 milijono eurų.

Palaipsniui didėjantis finansavimas leido diversifikuoti gamybos produkciją, ieškoti naujų žanrų ir stilistinių požiūrių, taip pat laipsniškai įvesti naujos kartos vadovus. Tai visos teigiamos tendencijos, kurios turėtų tęstis per ateinančius penkerius metus. Palaipsniui didinus finansavimą, bus galima sukurti įvairių stilių, žanrų ir stiprių meninių balsų kūrinių.

Tikiuosi, kad Latvijos kinas bus sėkmingas ir toliau stiprins savo tarptautinę apyvartą. Festivalių vaidmuo išryškinant Europos kino statusą „nepašalintas“. Ji turėjo ir greičiausiai turės vaidmenį ir įtaką stiprinant Europos kino vertybių hierarchiją.

FNE: Kokie jūsų iššūkiai ir ilgalaikiai tikslai?

Ditta Rituma: Kai kurie iššūkiai yra susiję su audiovizualinio kraštovaizdžio pokyčiais, prie kurių turės prisitaikyti ir Europos kinas. Neabejotinai bus konkurencija tarp kino teatrų ir transliacijos platformų, kuri neišvengiamai turės atsižvelgti į besikeičiančius žiūrovų įpročius ir norą vartoti audiovizualinius produktus internete.

Medijų raštingumo ar kino raštingumo tema vis dar aktuali. Europos kinas, sudėtingas ir sudėtingos formos, ne visada sugeba pritraukti žiūrovus. Todėl turi būti ugdomos žiūrovų, ypač jaunesnių, kompetencijos, įskaitant gebėjimą vertinti Europos kiną ir jo kino kalbą. Yra ir bus daug iššūkių tiek visam Europos audiovizualiniam sektoriui, tiek kiekvienos šalies, ypač mažų šalių, filmų kūrėjams.

FNE: Kiek svarbi bendra gamyba su kaimyninėmis šalimis?

Ditta Rituma: Latvijos kinui labai svarbus bendradarbiavimas ir bendra gamyba su kaimyninėmis (ir ne tik kaimyninėmis) šalimis. Jos loginis pagrindas yra ne tik ekonominis – būtinybė pritraukti finansavimą filmavimui kaimyninėse šalyse – bet ir suteikia galimybę plėsti filmų rinką bei jos tarpvalstybinę apyvartą.

Tradiciškai Latvijos kino kūrėjai intensyviai bendradarbiauja su Baltijos šalių kaimynėmis Lietuva ir Estija. Intensyviai ir kokybiškai bendradarbiauta ir su Čekijos gamybos įmonėmis. Čekija yra trečia pagal populiarumą Latvijos kino kūrėjų bendros gamybos partnerė. Per pastaruosius penkerius ar šešerius metus su Čekijos Respublika buvo sukurta 15 koprodukcijų: mažumos ir daugumos bendros gamybos.

Paminėsiu tik kelis pavyzdžius: 2021 metais filmas jaunajai auditorijai jų luošas Taip pat žinomas kaip atsiklaupti Marta Elina Martinsone Išleista kaip bendra Latvijos ir Čekijos studijų produkcija, Ego Media Ir 8 Heads produkcija. Filmas taip pat įgarsintas čekų kalba – tai unikalus bendros gamybos atvejis Latvijoje. 2021 metais jis sėkmingai parodytas kino teatruose Latvijoje, taip pat daugelyje festivalių Čekijoje ir Vokietijoje.

Bendradarbiavimas su vengrų kino kūrėjais taip pat pasiteisino. filmas natūrali šviesa 2021 m. Berlyno kino festivalyje „Dénes Nagy“ buvo sukurtas Latvijos mažumos koprodukcija su Vengrija, taip pat su Belgija, Prancūzija ir Vokietija.

Grįžtant prie bendradarbiavimo su artimiausiais kaimynais, mūsų kaimynė Lietuva antrą kartą per pastaruosius penkerius metus Latvijos ir Lietuvos bendradarbiaujant sukurtą dokumentinį filmą nominavo Amerikos kino akademijos Oskaro nominantui. 2019 m. tai buvo dokumentinis filmas Laiko tiltai / Leica Telte gaminamas VFS filmai (Latvija) kartu su vandens paukštis (Estija) ir studijos pavadinimai (Lietuva).

Neseniai dokumentinis filmas šokinėti Režisierė Giedrė Žickytė, Lietuvos/Latvijos/Prancūzijos koprodukcijos prodiuseris mėnulio kūrėjai Bendra gamyba su Latvija VFS filmai ir Faites un Voeu (Prancūzija), iš Lietuvos už 94-ąjį Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimą geriausio tarptautinio vaidybinio filmo kategorijoje.

Nuo 2010 metų Latvijoje veikia grynųjų pinigų nuolaidų sistema, kuri taip pat tapo sėkmingo kaimyninių šalių kino kūrėjų bendradarbiavimo katalizatoriumi.