Fintech įmonėms ruošiantis „Brexit“ Vilnius auga

Kasmetinėje „Fintech Inn“ konferencijoje Vilniuje, Lietuvoje, Richardas Milne'as „Financial Times“ parašė straipsnį apie dabartinę „fintech“ ekosistemą ir jos ateitį Lietuvoje. Štai keletas teksto ištraukų, o originalą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą: https://www.ft.com/content/ca357c24-2e13-11ea-a126-99756bd8f45e

**

„Brexit“ alternatyvioji kaina ne visada aiški. Tačiau kalbant apie „fintech“ tereikia pažvelgti į Vilnių, kad pamatytume, kaip kiti gauna naudos iš JK galimo pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Lietuvos sostinėje gali nebūti didelės „fintech“ įmonės, tokios kaip „Adyen“ Nyderlanduose ar „Klarna“ Švedijoje. Tačiau Vilnius yra antras pagal dydį ES finansinių technologijų centras pagal reguliuojamų įmonių skaičių. Ji išdavė licencijas daugiau nei 100 finansinių technologijų įmonių, iš kurių daugelis siekia įkurti bazę ES, kad išlaikytų savo paso teises veikti visame bloke po JK pasitraukimo.

Viena tokių įstaigų – pernai banko licenciją iš Lietuvos gavęs Didžiosios Britanijos skaitmeninis bankas „Revolut“. „Mes labai daug investavome į šalį ir tai mums svarbus centras“, – „FintechFT“ sakė „Revolut“ vadovas Richardas Daviesas.

„Revolut“ Lietuvoje turi bankininkystės ir elektroninių pinigų licencijas, joje dirba 100 darbuotojų. Šiais metais perkėlusi Lietuvos klientus į naujas licencijas, kitais metais ji perkels klientus iš kitų ES šalių, sakė Daviesas. Kitais metais ji taip pat pristatys kredito produktus Lietuvoje, o vėliau – kitur.

Daviesas buvo vienas iš pranešėjų pirmaujančioje Lietuvoje pramonės konferencijoje „Fintech Inn“, kuri praėjusią savaitę į Vilnių pritraukė daugiau nei 3000 žmonių ir tapo vienu didžiausių šio sektoriaus susirinkimų Europoje.

„Brexit'o atėjimas privertė pažvelgti į tai, kaip norime veikti visoje Europoje“, – sakė JK mobiliojo kredito kortelių skaitytuvo „Unicorn SumUp“ vykdomasis viceprezidentas Europai Alexanderis von Schirmeister. „Lietuvos vyriausybės noras tapti fintech centru. svarbu, kaip visos valdžios institucijos dirba kartu, kad aplinka būtų priimtina.

READ  Penkios priemonės, kurias Europa naudos siekdama atremti geopolitinį Kinijos kilimą

Iš pradžių Lietuva į „fintech“ žvelgė kaip į būdą sužlugdyti savo bankininkystę, kurioje dominuoja Skandinavijos skolintojai, kurie, atrodo, nenori investuoti į naujas technologijas.

Vos 2,8 mln. gyventojų turinčios šalies centrinis bankas Lietuvos bankas įvedė reguliavimo fondą, kai dėl „Brexit“ šalis staiga tapo patraukli ne tik Europos „fintech“ įmonėms. Visos bendrovės iš Izraelio, Singapūro ir Kinijos gavo licencijas, nes Vilnius save pozicionuoja kaip „fintech“ vartus į ES.

„Mūsų strategija nebuvo pagrįsta nukreipimu į Didžiosios Britanijos įmones, – sako Marius Jurgilas, atsakingas už priežiūros ir mokėjimo sistemas Lietuvos banke. – Norime tapti neatsiejama pasaulinės ekonomikos dalimi.

Šios ambicijos ženklą buvo galima įžvelgti praėjusią savaitę, kai Vilniuje konferencijos kuluaruose vyko Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Kinijos susitikimas. Vienas iš tikslų yra skatinti prekybą tarp regiono ir Kinijos, finansinių technologijų lyderės, iš dalies naudojant finansines technologijas mažų įmonių sąnaudoms sumažinti, sakė Yurgilas.

Skaityti daugiau: https://www.ft.com/content/ca357c24-2e13-11ea-a126-99756bd8f45e

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *