Europos Komisijos teigimu, perėjimas prie ekologiškesnės ir tvaresnės ekonomikos būtų neįmanomas be pramonės, esančios aplink vandenyną ir pakrantes, vadinamos mėlynąja ekonomika.

„Be tvarios mėlynosios ekonomikos negalima susitarti dėl žaliųjų susitarimų.“ Europos Sąjungos aplinkos komisaras Virginius Senkiewiczas sakė: „Jie yra glaudžiai susiję“. EURACTIV diskusijose Praeitą savaitę.

„Mėlynoji ekonomika yra labai dinamiškas sektorius, kupinas naujovių potencialo, kuris yra būtinas norint pasiekti tokią pertvarką“, – pridūrė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Sinkevičius.

Lietuvos politikas atkreipė dėmesį į įvairias mėlynosios ekonomikos sritis, kurios galėtų padėti pasiekti Europos Sąjungos žaliąjį susitarimą, nurodydamas tvarią žvejybos praktiką, dinamišką apleistų jūrų platformų perdirbimą ir vandenynų energiją.

„Po dvidešimties metų vandenynų energija užims didžiąją dalį Europos Sąjungos“, – sakė Sinkevičius. „Mes jau turime planų, kurie per ateinančius 10 metų penkis kartus padvigubins jūros vėją. Tai nėra tik vizija, ji jau vyksta. Iki 2050 m. Mes pasieksime 25 kartus didesnę dabartinę galią.”

Erdvinis planavimas

Vandenynas turi didelį potencialą gaminti atsinaujinančią energiją, įskaitant vėjo jūrą ir potvynius jūroje. Dabar yra plūduriuojančių vėjo turbinų projektai, leidžiantys energiją naudoti giliuose vandenyse. Jos gali tapti komerciškai perspektyvios iki 2030 m.

Europos Komisijos skaičiavimais, šiai atsinaujinančiai technologijai reikės 3–4% jūros erdvės, teigia Bernardas Friesas, jūrų politikos ir mėlynosios ekonomikos direktorius, vykdomosios valdžios jūrų skyriuje.

„Tai, žinoma, nėra lengvas dalykas sausakimšoje jūrų zonoje, kaip ir Šiaurės jūroje, vakariniuose Baltijos jūros vandenyse, ypač Viduržemio jūroje, kur yra laivyba, kur žvejojama ir daug kitų veikla, – sakė Sincevičius. – Turite būti labai atsargūs, kad nepakenktumėte jautrioms ir aplinkai jautrioms vietovėms.

Mėlynoji ekonomika yra didelė ir sudėtinga ekosistema, kurios apyvarta viršija 650 milijardų eurų ir sudaro beveik 5 milijonus tiesioginių darbo vietų ES piliečiams.

Tradiciniai sektoriai, tokie kaip žvejyba ir turizmas, gali patirti nuostolių, jei nebus kruopščiai diegiamos tokios naujos technologijos kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai. COVID-19 jau smarkiai paveikė šias pramonės šakas, nes dėl uždarymo ir kelionių apribojimų viešbučiai ir restoranai buvo uždaryti.

Europoje jau pradeda matyti įtampa tarp tradicinės pakrančių ekonomikos ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žvejai skundėsi vėjo jėgainių jūroje planų poveikiu jų žvejybos vietovėms.

Norvegijos energetikos kompanijos „Equinor“ naujų energetikos sprendimų saugos vadovas Tove Lundy teigė, kad teritorijos planavimas yra būtinas siekiant sambūvio ir efektyvaus kosmoso naudojimo.

„Labai anksti pradėjome bandyti apibrėžti, kas yra mūsų suinteresuotieji subjektai, ir, be abejo, bandėme suprasti galimą plėtros poveikį. Tai būtų labai svarbi projekto kūrimo dalis, o tada leidimų suteikimo ir patvirtinimo procesas pagal standartus ir pramonės priimti protokolai.

Vėjas jūroje turėtų būti vertinamas kaip bendras Europos šaltinis

Europos Komisijos tikslas – 300 gigavatų vėjo jėgainių jūroje viršija pakrančių valstybių poreikius, todėl šalys turi dirbti kartu, kad pasiektų šį tikslą ir išnaudotų visą jūros vėjo potencialą, rašo Zsuzsanna Pató.

Europos Sąjungos šalys rengia jūrų erdvinius planus, siekdamos išsiaiškinti, kaip geriausiai panaudoti jūrų erdvę.

„Mes racionaliai ir efektyviai panaudosime jūrų erdvę, kad ne tik apsaugotume jūrų gyvybes ir buveines, bet ir vietos ekonominei veiklai“, – sakė Sinkevičius.

„Ir mes vaidinsime pagrindinį vaidmenį pasaulinėje arenoje ne tik planuodami teritoriją, bet ir tvariai žvejodami, akvakultūros, plastiko taršos ir kt.“

Siekdama paskatinti visus interesus ir diskusijas, Komisija gegužės 12 d. Siūlys įsteigti „mėlynąjį forumą“

> Žiūrėkite visą EURACTIV vaizdo įrašą žemiau

[Edited by Frédéric Simon]