Nuosmukio euro zonoje tikimybė didėja, tačiau Europos centrinis bankas turi toliau didinti palūkanų normas, nes infliacija ir toliau auga ir gali tekti didinti lūkesčius, penktadienį sakė Lietuvos politikos formuotojas Gediminas Šimkus.

Europos centrinis bankas ketvirtadienį padvigubino indėlių palūkanų normą iki 1,5 proc., siekdamas kovoti su infliacija, kuri dabar yra penkis kartus didesnė už 2 proc.

Europos centrinis bankas mano, kad 2023 m. infliacija sumažės iki 5,5 proc., tačiau, anot Šimkaus, modeliams sunku atsiskaityti už vienkartinių sukrėtimų padarinius, todėl neįvertino kainų spaudimo.

„Panašu, kad jis vėl koreguosis aukštyn, ypač kitais metais“, – sakė kainodaros lentoje sėdintis Šimkus.

Smcus taip pat užsiminė, kad gali tekti sumažinti augimo prognozes, kad būtų atsižvelgta į nuosmukį, nes blokas kovoja su didėjančiomis energijos sąnaudomis.

„Padidėjo galimybė euro zonai patekti į techninę recesiją“, – sakė D. Šimkus.

Esant tokiai aukštai infliacijai, Europos centrinis bankas pranešė, kad gruodį pradės derybas, kaip sumažinti 3,3 trilijono eurų (3,28 trilijono JAV dolerių) obligacijų, daugiausia valstybės skolos, vertę, įtrauktą į jo turto pirkimo programą.

Nors ECB pirmininkė Christine Lagarde nepateikė daugiau gairių, į ką reikėtų atkreipti dėmesį būsimoje diskusijoje, D. Simkus teigė, kad pradžios data turėtų būti pagrindinis darbotvarkės klausimas.

„Manau, kad diskusijos turi būti apie tai: tikėtiną pradžios datą, galimas sumas ir kaip tai bus padaryta“, – sakė Smcus.

Šiuo metu ECB į schemą reinvestuoja visus pinigus iš obligacijų, kurių terminas baigiasi, ir tikimasi, kad vietoj tiesioginio obligacijų pardavimo ECB sumažins skolų krūvą nereinvestuodamas visų pinigų.

(1 doleris = 1,0048 euro)