Darbo sąnaudų indeksas yra trumpalaikis rodiklis, rodantis valandinių darbdavių patiriamų darbo sąnaudų raidą nominaliąja verte, t. y. be koregavimo pagal kainų pokyčius. Darbo sąnaudos skaičiuojamos nacionaline valiuta, padalytos iš dirbtų valandų skaičiaus, rašoma Eurostato pranešime spaudai. Todėl kintamųjų, darbo sąnaudų ir darbo valandų raida turi įtakos rodiklio raidai (baziniai metai = 2016).

Dvi pagrindinės darbo sąnaudų sudedamosios dalys yra darbo užmokestis ir ne darbo užmokesčio sąnaudos. Euro zonoje darbo užmokestis už vieną dirbtą valandą padidėjo 4,1 proc., o ne darbo užmokesčio dalis 2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, padidėjo 3,8 proc. Europos Sąjungoje valandinis atlygis 2022 metų antrąjį ketvirtį padidėjo 4,5 proc., o ne darbo užmokesčio dalis – 4,1 procento.

2022 metų antrąjį ketvirtį valandinės darbo sąnaudos euro zonoje išaugo 4,0 proc., o Europos Sąjungoje – 4,4 proc., palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus. Šiuos skaičius skelbia Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostatas. Darbo kaštų indeksas yra trumpalaikis rodiklis, parodantis darbdavių patiriamų valandinių darbo sąnaudų raidą.

2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, valandinės darbo sąnaudos euro zonoje ne prekybos ekonomikoje (daugiausia) išaugo 4,3 proc., o verslo ekonomikoje – 3,9 proc.: pramonėje +2,2 proc. statybose ir +2,8 proc., paslaugų sektoriuje – +4,9 proc. Europos Sąjungoje valandinė darbo kaina nekomercinėje ekonomikoje (daugiausia) augo 4,2 proc., verslo ekonomikoje – 4,4 proc.: pramonėje +2,9 proc., statybose +3,3 proc., paslaugų sektoriuje +5,3 proc.

Europos Sąjungoje labiausiai kasmet didėjo valandinio darbo užmokesčio sąnaudos: EVRK 2 red. B sekcija – „Kasyba ir karjerų eksploatavimas“ (+6,9 proc.), N – „Administracinė ir pagalbinių paslaugų veikla“ (+ 6,6 proc.), M – „profesinė, mokslinė ir techninė veikla“ (+6,3 proc.) ir I – „apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla“ (+6,0 proc.).

Dvi ekonominės veiklos rūšys, kurių metinis ne darbo užmokesčio komponentas didėjo daugiausia, buvo EVRK 2 red. I sekcija „Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla“ (+41,0 proc.) ir R – „Menas, laisvalaikis ir poilsis“ (+14,1 proc. gyventojų) proc.), o NACE 1 red. 2 F skyrius – „Statyba“ sumažėjo 0,4 proc.

2022 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, didžiausias valandinio darbo užmokesčio sąnaudų augimas visoje ekonomikoje užfiksuotas Vengrijoje (+14,9 proc.) ir Bulgarijoje (+14,6 proc.). Dar keturios ES valstybės narės užfiksavo daugiau nei 10 proc. augimą: Lietuva (+12,4 proc.), Rumunija (+11,7 proc.), Lenkija (+11,1 proc.) ir Estija (+10,1 proc.). Priešingai, mažiausias valandinio darbo užmokesčio sąnaudų padidėjimas visoje ekonomikoje užfiksuotas Graikijoje (+0,8 proc.), teigiama pranešime.

Eurozonai (EA19) priklauso Belgija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Suomija.

Europos Sąjungai (ES 27) priklauso Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija ir Rumunija Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Švedija.

Mados naujienų biuras (NB)