2017 metais elektros kaina biržoje „NordPool“ buvo daugiausia tolygi visam regionui. Estijoje metinis vidurkis buvo 33,2 euro už MWh, o Suomijoje – 1 proc. Latvijoje, Lietuvoje ir Švedijoje kaina siekė 31-35 eurus.

Po 2019 metų pradėjo ryškėti dideli skirtumai tarp kainų skirtingose ​​šalyse. Kainų diapazonas regione tais metais siekė 38,51–46,12 €/MWh, ir nors 2020 m. kainos mažės, regioniniai skirtumai ir toliau auga.

Pažvelgus į „NordPool“ kainas kasmet, matyti, kad nuo 2019 metų pradėjo ryškėti didelis kainų atotrūkis. Tuo metu elektros kaina referencinėse šalyse siekė 38,51–46,12 euro už MWh. Net jei kainos sumažėtų iki 2020 m., kainų skirtumai tarp skirtingų šalių jau buvo dideli.

Konkrečiai, rinkos biržoje parduodama elektros energija Norvegijoje kainuoja daugiau nei 9 eurus už MWh, Švedijoje – beveik 19 eurų už MWh, Suomijoje – 28 eurus, o Vokietijoje – 30 eurų už MWh.

Baltijos šalyse kainos buvo dar didesnės, Lietuvoje ir Latvijoje šiek tiek viršijo 34 eurus, o Estijoje – 33,69 euro už MW.

Nuo 2020 m. kaina pradėjo toliau kilti. Iki 2021 metų Estijoje vidutinis lygis buvo 86,73 euro už MWh, Latvijoje – beveik 89 euro, o Lietuvoje – 90 euro už MWh.

Tik Vokietijoje tuo metu buvo 97 eurai už MWh.

Skandinavijos šalyse elektrą tuo metu keistis buvo kur kas pigiau – Švedijoje kainavo 58 eurus už MWh, o Norvegijoje – 57 eurus už MWh.

Suomijoje „NordPool“ biržoje elektra tuo metu vidutiniškai kainavo 72,34 euro už MWh.

Žemiau esančiame grafike parodytos elektros kainos ir jų padidėjimas nuo 2017 m. iki dabar, € už MWh (raktas: tamsiai mėlyna – Estija; karališka mėlyna – Lietuva; šviesiai mėlyna – Latvija; rausvai – Vokietija (nuo 2020 m.); tamsiai raudona – Švedija; oranžinė – Norvegija; geltona – Suomija).

Energetikos ekspertas Einaris Kiselis ERR sakė, kad Covid buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs pokyčius 2020 m., be to, sąlygos hidroelektrinėms buvo geros, o tai dar labiau sumažino kainas.

„Kitas veiksnys 2020 metais yra tai, kad vėjo jėgainių pajėgumai Suomijoje taip pat labai išaugo. Kadangi rinka buvo maža, o vartojimas buvo mažas, jie sumažino kainas, kad įeitų į rinką. Tada pradėjo ryškėti skirtumai.” – pasakė Žizel.

Kitas ekspertas, „Baltic Energy Partners“ partneris Marko Alixenas, teigia, kad kainų skirtumai Šiaurės šalyse pirmiausia atsiranda tuomet, kai šių šalių jungčių pajėgumuose yra kliūčių, o tai reiškia, kad elektra negali laisvai judėti iš vienos kainų zonos į kitą.

Pavyzdžiui, šiuos sutrikimus gali sukelti vandens ar vėjo pagamintos elektros perteklius, jungčių gedimai ar remontai ir Olkiluoto 3 atominės elektrinės atėjimas į Suomijos rinką.

2022 metais kainų skirtumas didėja: tarp minėtų šalių elektra šį kartą pigiausia Švedijoje, kurios vidutinė metinė kaina – 100,58 € už MWh; Elektra Norvegijoje kainuoja kiek daugiau nei 117 eurų, o Suomijoje – 154 eurus už MWh.

Tuo tarpu Lenkijoje, kur ankstesnių metų kainų skaičiai į „NordPool“ kainų informacinę aplinką neįtraukti, elektra 2022 metais kainuos 166,72 euro už MWh.

Tuo pačiu metu Latvijoje vidutinė elektros kaina buvo 226,91 euro už MWh; Lietuva yra dar didesnė – 230,23 euro, o Estija nedaug atsilieka – 192,82 euro už MWh.

Vokietija taip pat toliau augo – viršijo 235 eurus už MWh.

Kiselis taip pat nurodė, kad po invazijos į Ukrainą praktiškai išnyko Rusijoje pagaminta elektra, nes išaugusios gamtinių dujų kainos turėjo didelės įtakos elektros kainoms Baltijos šalyse.

Kainų skirtumai tarp Baltijos šalių ir Norvegijos, Švedijos ir Suomijos savo dydžiu priklauso nuo oro sąlygų – žiemą, kai temperatūra turi įtakos paklausai, ir ištisus metus, kai kritulių lygis turi įtakos paklausai, pridūrė Giselis. Hidroelektrinė Skandinavijoje.

Jei Baltijos šalyse per vasarą bus pagaminama daugiau vėjo ir saulės energijos – nuo ​​oro priklausomos kainos kris.

Tiek Estijoje, tiek Lietuvoje statoma nemažai didelių vėjo jėgainių, o kai jie bus paruošti, vėjuotu metu kainos gali priartėti prie nulio, sakė Gisele – kai jie gali pasiekti Šiaurės šalių lygį, pažymėjo Alliksonas.

Jis pridūrė, kad jungties tarp Latvijos ir Estijos pajėgumų padidėjimas lemtų kainų išlyginimą trijose Baltijos šalyse, nors konvergencija su Suomijos kainomis mažai tikėtina, kol nebus užbaigtas planuojamas Estlink 3 kabelis, sakė Alliksonas.

Šiaurės šalių įmonės elektros energiją gauna labai palankiomis kainomis ir tikrai žemesnėmis nei valiutos kurso kainomis, nes dažnai investuoja į elektrines ir pačios investuoja į energiją.

Hidroenergijos trūkumas yra labai svarbus veiksnys, lemiantis pigias elektros kainas Šiaurės šalyse; Estija šiuo metu neturi atominės elektrinės, nes, pavyzdžiui, Suomijoje yra keli reaktoriai dviejose veikiančiose elektrinėse ir vienoje statoma, o tai mažina kainas šiaurinėms Estijos kaimynėms.

—

Sekite ERR pranešimus Facebook Ir Twitter Ir niekada nepraleiskite atnaujinimo!